Barzdžių senosios kapinės

Koordinatės: 56°01′46″š. pl. 21°32′30″r. ilg. / 56.029465°š. pl. 21.541733°r. ilg. / 56.029465; 21.541733
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Barzdžių senosios kapinės

Kapinių vaizdas iš rytų pusės
Barzdžių senosios kapinės
Barzdžių senosios kapinės
Koordinatės
56°01′46″š. pl. 21°32′30″r. ilg. / 56.029465°š. pl. 21.541733°r. ilg. / 56.029465; 21.541733
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Imbarės seniūnija
Plotas 0,18 ha
Naudotas XVI a.XX a. pr.
Žvalgytas 1935, 1938, 1959, 1982, 1984, 1991, 1995, 1999, 2014, 2015 m.
Registro Nr. 24236

Barzdžių senosios kapinės, vadinamos Kapine, Senkapiais, Maro kapeliais, Markapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24236, senas registro kodas - L569, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV496) – neveikiančios kapinės šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Barzdžiuose (Imbarės seniūnija), 0,26 km į vakarus nuo kelio  226  KartenaKūlupėnaiSalantai , dešiniajame Salanto krante.

Kapinių vaizdas iš pietvakarių pusės

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos aukštumos kyšulyje, žemėjančiame į rytus ir pietryčius. Jos netaisyklingo plano, pailgos šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 25 m ilgio ir 20 m pločio. Šiaurinis pakraštys apaugęs krūmais ir lapuočiais medžiais, likusi dalis – dirvonuoja. Šiaurės rytinėje dalyje stovi 2 koplytėlės, o už jų – aukštas kryžius. Juos juosia stačiakampio plano statinių tvora, kurios rytinėje dalyje yra varteliai. Aptvaro kampuose priešais koplytėles pastatyta po betoninį antkapinį kryžių, parvežtą iš Kalnalio kapinių.

Teritorijos plotas – 0,05 ha, perimetras – 166 m.[1]

Kapinių koplytėlės ir kryžius
Nazariečio ir Marijos Maloningosios skulptūros

Koplytėlės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Abi koplytėlės vienodos, medinės, pastatytos ant betoninių pamatų, stačiakampės stačiasienės, vienkamarės, su trišlaičiais skardos stogeliais. Priekyje įrengtos dvigubos durelės: išorinės - aklinos, vidinės - viršuje įstiklintos. Frontonai trikampiai, paremti ant 2 profiliuotų, keturkampių kolonėlių. Ties viduriu įrengta po įstiklintą nišą. Pietinėje koplytėlėje stovi Nazariečio, o šiaurinėje – Marijos Maloningosios skulptūra. Koplytėlių aukštis – po 1,8 m.

Kryžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medinis, monumentalus, kryžmiškas. Stiebas platėja į apačią, viršuje iš priekio pritvirtintas link galų siaurėjantis skersinis, prie kryžmos prikalta lieto metalo Nukryžiuotojo figūrėlė, virš kurios yra puslankiu išlenktas skardos stogelis. Kryžiaus viršūnės ir pečių galai stačiai nukirsti.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos XVI a., veikė iki XVIII a. pab. – XIX a. pr. Jose laidoti Barzdžių gyventojai. Kapines apleidus, iki Pirmojo pasaulinio karo čia buvo pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai ir pan.

Vadinamos Kapine, Maro kapeliais, Markapiais, Senkapiais (žem. Kapìnė, Maru kapalē, Markapē, Senkapē). Nuo seno jose stovėjo koplytėlė ir 3 aukšti ąžuoliniai kryžiai, kuriems sunykus gyventojai statydavo naujus.[2]

Dabartinis kryžius 1972 m. perkeltas iš griaunamos vienkieminės sodybos. Senoji koplytėlė (meistras A. Domarkas) su ornamentuotu kryželiu ir Marijos Maloningosios skulptūra 1971 m. buvo paskelbta vietinės reikšmės dailės paminklu (DV1510).[3] 1986 m. skulptūra buvo pavogta. 1988 m. kryžius, 1990 m. koplytėlė atnaujinti, šalia pastatyta kita analogiškų formų koplytėlė (meistras J. Kniukšta). Į koplytėles įdėtos Švč. Marijos Maloningosios ir Nazariečio skulptūros (XX a. pradžia, autorius nenustatytas), parvežtos iš Švėkšnos apylinkių. Kasant duobes kryžiui ir koplytėlių pamatams aptikta tankiai ir negiliai sulaidotų žmonių kaulų.[4]

19721984 m. kapinės (senkapis) buvo vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV496),[5] 1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (kodas L569),[6] 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros paveldo vertybe.[7]

Dailės ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį turintis kultūros paveldo objektas.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1935 m. išaiškino Klausgalvų pradžios mokyklos vedėjas Juozas Kudarauskas, 1938 m. žvalgė Pranas Kulikauskas, 1959 m. – Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1984, 1991, 1999, 2014 ir 2015 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė), 2015 m. – Loreta Jatulionytė-Brezgienė (KPC).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas, Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983 m. – L. 54
  2. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos archyvas. – Ap.1, f. 1, b. 20. – L. 211
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 665
  4. Julius Kanarskas. Barzdžių kaimo kapinės (Imbarės apyl., Kretingos raj.), 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 171
  5. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 246
  6. Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14
  7. Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. Nr. 58-2034
  • Lietuvos žemės vardynas. Žemių vardai Barzdžių kaimo, Salantų valsčiaus, Kretingos apskrities. Surašė Juozas Kudarauskas, 1935 m. – Lietuvių kalbos institutas
  • Kretingos rajono Imbarės apylinkės ir Salantų miesto archeologijos paminklai. Parengė Juozas Mickevičius, 1959–1963 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 6. – L. 41–48
  • Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius, Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  • „Barzdžių kaimo senosios kapinės, vad. Markapiais“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-02-17.