Tvora

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pinučių tvora aplink kiemą. Kirdeikiai
Metalinė dekoratyvinė tvora su mūriniais bokšteliais

Tvoraužtvara, aplink statinius, jų kompleksus, žemės sklypus ar kitokius plotus.

Tvoros gali būti: medinės, metalinės, vielinės, mūrinės, elektrinės, želdinių gyvatvorės, dekorativinės ir įvairios šių rūšių kombinacijos. Lietuvos kaime buvo žiogrių, pinučių, statinių, karčių (gulstinių ar pusgulsčių), pintinių, tinklinių tvorų.

Miestiečių privatūs sklypai, feodalų ir vienuolynai buvo tveriami mūro tvoromis. Šiuo metu gana populiarios želdinių gyvatvorės. Tvoros ir tvorelės buvo įvairių architektūrinių stilių kulto pastatų interjero dalis, pasižymėjusios specinėmis vyravusio stiliaus dekoro detalėmis.

Tvoros Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Senovėje tvoros visų pirma atliko gynybinę paskirtį, tvirtomis medinių kuorų tvoromis buvo įtvirtinami piliakalniai. Lietuvos kaime iki XX a. tvoros buvo medinės: iš žiogrių (pinučių), statinių ir karčių. Žiogrių tvora būna horizontalaus arba vertikalaus pynimo. Horizontalaus pynimo žiogrių tvoromis tverti daržai, gardai, išganos, o vertikalaus pynimo – sodybos, darželiai, sodai. Statinių arba kaltinės tvoros labiau paplito XX a. Jomis tveriami sodai, kiemai, daržai. Gulstinės karčių tvoros būna dviejų tipų – retos žardinės ir tankios. Žardinėmis tvertos ganyklos, išganos, o tankiosiomis – sodybos, kiemai (gulstinėmis), sodybos, sodai, daržai (pusgulčiomis). Žardinės tvoros buvo plačiai paplitusios visoje Lietuvoje, o pusgulsčių karčių – daugiausia Žemaitijoje. Ten iki XIX a. buvo aptveriami ir atskiri laukai.

Tvorų paskirtis buvo ne tik apsauginė, bet ir dekoratyvinė. Tvoros nuo gatvės pusės, aplink darželį, aplink švarųjį kiemą paprastai buvo daug gražesnės už ūkinio kiemo, kluonienos tvoras. Pajūrio, pamario žvejų sodybose dažnai tvoros tvertos iš nebenaudojamų, senų tinklų.

Nuo XX a. pr. greta medinių pradėtos tverti ir dolomito, lauko akmenų sudarytos tvoros, vėliau – vielos tinklo, mūrinėmis, skardinėmis tvoromis, gyvatvorėmis. Ganykloms, saugomiems plotams aptverti naudojama spygliuota viela.

Viduramžių Lietuvos miestuose tvertos medinės, akmeninės, plytų mūro tvoros. Ilgainiui dalis tvorų virto sienomis. Tvorų mados kito priklausomai nuo vyraujančio architektūros stiliaus: baroko, klasicizmo laikotarpiu – mūrinės tvoros su arkinėmis galerijomis, baliustradomis, kitais puošybos elementais, istorizmo laikotarpiu – lenkto plieno strypų, su štampuotos skardos, ketinėmis detalėmis[1].

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija“ 11 tomas (1983)
  1. Tvora. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988., 363 psl.


Commons-logo.svg Vikiteka: Tvora – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka