Bartų Romuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bartų Romuva
Pravdinskas

vok. Friedland in Ostpreußen
rus. Правдинск
   Coat of Arms of Pravdinsk (Kaliningrad oblast).png      Flag of Pravdinsk (Kaliningrad oblast).png   
Cerkov pravdinsk.jpg
Šv. Jurgio bažnyčia, pradėta statyti 1313 m.

Bartų Romuva
Pravdinskas
54°26′N 21°01′E / 54.44°N 21.02°E / 54.44; 21.02 (Bartų Romuva)Koordinatės: 54°26′N 21°01′E / 54.44°N 21.02°E / 54.44; 21.02 (Bartų Romuva)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas: Pravdinsko rajonas
Įkūrimo data: 1335 m.
Gyventojų (2010): 4 323
Plotas: 10 km²
Tankumas (2010): 432 žm./km²
Pašto kodas: 238400
Tel. kodas: +7 40157
Tinklalapis: domnovo.ru
Commons-logo.svg Vikiteka: Bartų Romuva
Pravdinskas
Vikiteka

Bartų Romuva arba Pravdinskas (vok. Friedland in Ostpreußen, 19451946 m. rus. Фридланд, nuo 1946 m. rus. Правдинск) – Prūsijos miestas Mažojoje Lietuvoje, 45 km į pietryčius nuo Karaliaučiaus, abipus Alnos (vok. Alle, rus. Лава) upės, dab. Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, Pravdinsko rajono ir Pravdinsko miesto gyvenvietės centras. 4600 gyventojų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Po 12601274 m. Didžiojo prūsų sukilimo vietoje senovės prūsų notangų genties Romuvos šventovės kryžiuočiai pastatė pilį, aplink ją kūrėsi miestas. 1312 m. Karlas fon Tryras pastatė tvirtovę, kurią iš visų pusių supo vanduo. Magdeburgo teisės suteiktos 1313 m., pradėjus statyti gotikinio stiliaus evangelikų liuteronų Šv. Jurgio bažnyčią. Kulmo teisės suteiktos 1335 m. 1347 m. miestą sugriovė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė. XVI–XVII a. gyvenvietė išsiplėtė už tvirtovės sienų.

1807 m. birželio 14 d. ties Romuva, prie Alnos upės įvyko Frydlando mūšis, kuriame 80 000 prancūzų, vadovaujamų Napoleono maršalo M. Nėjaus, sutriuškino 60 000 rusų generolo L. A. G. Benigseno armiją.

18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Frydlando apskrities (nuo 1927 m. Barštyno apskritis) miestas. [1]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Frydlando apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Frydlando rajonas TSRS
19462008 m. Pravdinsko rajonas Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Pravdinsko miesto gyvenvietė
Pravdinsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


1924 m. pastatyta pirmoji Rytų Prūsijoje hidroelektrinė, veikianti iki šiol. Antrajame pasauliniame kare miestelis ne kartą nukentėjo nuo aviacijos antskrydžių ir bombardavimų, 1945 m. sausio mėn. miestelyje ir greta jo vyko nuožmūs mūšiai, apie kuriuos primena net 13 tarybinių karių kapinių Pravdinsko apylinkėse. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio padalijimo“ tapo rajono centru, o kitu įsaku pavadintas Pravdinsku.

Miestas labai apgriautas per Antrojo pasaulinio karo mūšius ir po jo sovietinių kolonistų. Išliko tik dalis senamiesčio. 1360 m. baigta statyti bažnyčia 1991 m. paversta cerkve. Į pietvakarius nuo Frydlando, netoli hidroelektrinės užtvankos išlikęs notangų piliakalnis, ant kurio vokiečiai buvo įrengę kapines, jos minimos nuo 1584 m. Išlikusi dalis vadinamojo Patrimpo kalno, ant kurio buvusi notangų alkavietė, stovi paminklas 1807 m. mūšiui atminti.[2]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

XVI a. – XVII a. Frydlando, priklausančio Mažajai Lietuvai, apylinkių gyventojų daugumą sudarė prūsai ir lietuvininkai; iki XVIII a. prūsams baigus vokietėti arba lietuvėti, daugumą sudarė lietuvininkai, vėliau daugėjo vokiečių.

1945 m. didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. rugsėjo 3 d. pirmuoju geležinkelio sąstatų PK-364 iš Rusijos Kostromos srities Bujos stoties atvyko 108 šeimos su 545 persikėlėliais. 1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547-1169-C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau 1948 m. pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2010 m.
1875 m. 1880 m. 1890 m. 1910 m.[3] 1933 m. 1939 m.sur.[4]
3 296 3 366 2 609 3 027 4 323 4 410
1959 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m.sur. 2006 m. 2010 m.sur.[5]
2 700 4 100 4 143 4 480 4 439 4 323


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Netoli Frydlando, Bambaliuose (vok. Bammeln), 1536 m. gimė Jonas Bretkūnas.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio pramonė perdirba 14 rajono žemės ūkio įmonių produkciją, veikia sviesto ir sūrių gamykla.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. – 427 p.: iliustr., p. 253–255. ISBN 5-417-00367-0
  • Norbertas Stankevičius. Trys miestai: Darkiemis, Girdava, Frydlandas. – [fotoalbumas], Vilnius, IN VIA, 2008. – 80 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9984-2-6

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]