Pravdinsko rajonas
| Pravdinsko rajonas rus. Правдинский район | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Sritis |  Kaliningrado sritis
| ||||||
| Administracinis centras | Pravdinskas | ||||||
| Gyvenviečių | 4 | ||||||
| Įkūrimo data | 1946 m. balandžio 7 d. | ||||||
| Vadovas | Vladimiras Bakalinas | ||||||
| Gyventojų | 19 070 | ||||||
| Plotas | 1 300 km² | ||||||
| Tankumas | 15 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | (+7) 40157 | ||||||
| Tinklalapis | pravdinsk.gov39.ru/ | ||||||
 Vikiteka |
Pravdinsko rajonasVikiteka | ||||||
.png)
Pravdinsko municipalinis rajonas (rus. Правдинский муниципальный район), 1946–2004 m. Pravdinsko rajonas (rus. Правдинский район) – Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) administracinis vienetas srities pietinėje dalyje. Rajono centras – Pravdinskas (liet. Romuva).
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ribojasi vakaruose su Bagrationovsko rajonu, šiaurėje – su Gvardeisko rajonu, rytuose su Černiachovsko bei su Oziorsko rajonais, pietuose su Lenkijos Varmijos Mozūrų vaivadija.
Rajono plotas 1300 km², iš jų 71 700 ha žemės ūkio paskirties žemė, 29 600 ha miškas. Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – molis, durpės (atsargos 465 000 t), nafta, smėlis.
Rajono teritorija teka Priegliaus intakas Alna, 1764–1776 m. iškastas Mozūrų kanalas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Frydliando rajonas (rus. Фридляндский район), kuris apėmė šiaurinę buvusios Rytų Prūsijos provincijos Girdavos apskrities, pietinę Vėluvos apskrities ir rytinę Frydlando apskrities, dalį, bet 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ pakeitus rajono centro pavadinimą, pavadintas Pravdinsko rajonu.[1] Vykdant municipalinę reformą, nuo 2008 m. oficialus pavadinimas – Pravdinsko municipalinis rajonas. Alnos upė rajone skiria dvi senovines prūsų žemės dalis – Notangą vakaruose ir Bartą rytuose.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. rugsėjo 3 d. pirmuoju geležinkelio sąstatų PK-364 iš Rusijos Kostromos srities Bujos stoties atvyko 108 šeimos su 545 persikėlėliais. Gruodžio 1 d. rajone jau buvo 1706 šeimos su 4351 darbingu jų nariu. Rajone buvo įkurti 37 kolūkiai.
1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.
2002 m. gyventojų surašymo duomenimis rajone buvo 11 337, 2009 m. – 21 755, 2010 m. gyventojų surašymo duomenimis – 19 070 gyventojai.
 | ||||
| 2002 m. | 2009 m. | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|
| 11 337 | 21 755 | 19 070 | ||
| ||||
Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajono istorijos ir kultūros paminklų sąraše – 152 paminklai. Tarp jų Pravdinsko Šv. Jurgio bažnyčia, pradėta statyti 1313 m. ir miesto sienos griuvėsiai, Girduvos pilies ir bažnyčios griuvėsiai, Dumnavos (dabar Domnovas), Unžatrapio (dabar Kurortnoje) pilių griuvėsiai. Rajono teritorijoje yra unikali aukštapelkė.
Savivalda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajono tarybą sudaro 17 deputatų, renkamų 4 metams. Rajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas:
| Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai |
| Domnovas | Домново | Domnau | Dumnava |
| Frunzenskojė | Фрунзенское | Gut Bokellen | Bokeliai |
| Krylovas | Крылово | Nordenburg | Ašvėnai |
| Mozyras | Мозырь | Gut Klein Gnie, nuo 1938 m. Kleingnie | Mažieji Ginynai |
| Novo Bobruiskas | Ново-Бобруйск | Ilmsdorf | Ilmakaimis |
| Porečjė | Поречье | Allenau | Alna, Alnava |
| Družba | Дружба | Allenburg | Alna |
| Sevskojė | Севское | Böttchersdorf | Betkūnai |
| Višniovojė | Вишнёвое | Altendorf |
Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 rajone sudaryti:
- Pravdinsko miesto gyvenvietė,
- Železnodorožno miesto gyvenvietė,
- Domnovo kaimo gyvenvietė,
- Mozyrio kaimo gyvenvietė.
Vietovardžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ne visos gyvenvietės turėjo originalius pavadinimus lietuvių ar prūsų kalba. Oficialiuose Prūsijos gyvenviečių sąrašuose dažniausiai kito tik vietovių statusas: Gut – viensėdis arba dvaras, Adlig – kilmingas dvaras, Königlich – karališkasis dvaras. 1929 m. daugelis šių bajoriškų priedėlių buvo panaikinta, o 1938–1939 m. pakeisti vokiečiams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami, nors vokiškai ir transformuoti senieji pavadinimai.
1945 m. rusų okupacinė karinė valdžia buvo sugrąžinusi iki 1938 m. buvusius vietovardžių pavadinimus, nes vokiečių pakeisti pavadinimai nesiderino su rusų kariniuose žemėlapiuose pažymėtais seniaisiais prūsiškais ir lietuviškais vietovių pavadinimais. Tačiau 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesnių gyvenviečių pavadinimus, vietinio karinio komendanto įsakymu buvo pakeisti ir mažųjų gyvenviečių, dažniausiai buvusių dvarų, pavadinimai.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- ↑ Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937