Tauras (tiltas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Masyvūs akmens mūro taurai su lytlaužomis (Kaniūkų tiltas, Alytaus raj.)

Tauras – tarpinė atrama tilto, hidrotechninio statinio (užtvankos, vandens ėmyklos) konstrukcijoje.[1] Didesnio tilto bendras ilgis yra padalintas į keletą atskirų tarpatramių, kurių perdangos remiasi į tarpines atramas – taurus. Statinį su krantu, greta esančiu kelio pylimu jungia kraštinė atrama – ramtas.

Aptakios formos taurai (Paryžius)

Taurų konstrukciją sudaro antžeminė dalis (viršvandeninė ir povandeninė) ir požeminė dalis – pamatas. Dažniausiai statomi pelkėtuose ar užliejamuose pakrančių dirvožemiuose ir upių vagose su silpnais gruntais. Jų pamatai paprastai būna smarkiai įgilinti, įrengiami panaudojant nuleidžiamuosius šulinius arba kesonus, po pamato pagrindu į gruntą sukalant polius.[2]

Taurų statyboje naudojamas betonas, gelžbetonis, akmenų mūras, rečiau – mediena (laikinuose tiltuose, vietinės reikšmės keliuose). Būna aptakios formos – cilindro, nupjauto kūgio, stačiakampio gretasienio su pusapvaliais galais pavidalo. Kad taurų upėje neardytų ledonešis, įtaisomos lytlaužos, kurios dažniausiai būna vienoje atramos pusėje, nukreiptoje prieš srovę. Ledo sangrūdas ardanti briauna sustiprinama apsauginių medžiagų sluoksniu, atskirais akmenimis. Taurai būna liaunos, masyvios arba mišrios konstrukcijos.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Tauras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  2. Быки мостов // Большая советская энциклопедия : в 66 т. (65 т. и 1 доп.) / гл. ред. О. Ю. Шмидт. — М. : Советская энциклопедия, 1927. — Т. VIII. — Стб. 323—324.