Danielius Haličietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Danielius Haličietis
Haličo-Volynės kunigaikštis
Monument to Daniel of Galicia in Lviv.jpg
Paminklas Danieliui Haličiečiui Lvove.
Gimė: 1201 m.
Mirė: 1264 m. (~63 metai)
Tėvas: Romanas Mstislavičius
Motina: Ana
Sutuoktinis(-ė): 1) Ana
2) Mindaugo giminaitė
Volynės kunigaikštis
Valdė: 1205 m. - 1206 m. (~1 metai)
Pirmtakas: Romanas Mstislavičius
Įpėdinis: Sviatoslavas Igorevičius
Valdė: 1215 m. - 1238 m. (~23 metai)
Pirmtakas: Aleksandras Vsevilodovičius
Įpėdinis: Vasilko Romanovičius
Kiti titulai
Haličo kunigaikštis
Valdė: 1205 m. - 1206 m. (~1 metai)
Pirmtakas: Romanas Mstislavičius
Įpėdinis: Vladimiras Igorevičius
Valdė: 1211 m. - 1212 m. (~1 metai)
Pirmtakas: Vladimiras Igorevičius
Įpėdinis: Mstislavas Jaroslavičius
Valdė: 1229 m. - 1231 m. (~2 metai)
Pirmtakas: Andrejus Vengras
Įpėdinis: Andrejus Vengras
Valdė: 1233 m. - 1235 m. (~2 metai)
Pirmtakas: Andrejus Vengras
Įpėdinis: Michailas Vsevolodovičius
Valdė: 1238 m. - 1254 m. (~16 metų)
Pirmtakas: Rostislavas Michailovičius
Įpėdinis: -
Haličo karalius
Valdė: 1254 m. - 1264 m. (~10 metų)
Pirmtakas: -
Įpėdinis: Levas Danilovičius
Commons-logo.svg Vikiteka: Danielius HaličietisVikiteka

Danielius Haličietis (Danielius iš Haličo arba Danila Romanovičius: Romano sūnus, Daniil, lenk. Daniel, ukr. Данило Галицький; apie 1201 m. – 1264 m.) – Galicijos (Haličo) kunigaikštis, Haličo-Volynės karalius[1].

Jo tėvas Romanas, Mstislavo sūnus, Voluinės Vladimiro kunigaikštis 1200 m. užgrobė Haličą ir kariaudamas su lenkais bandė atgauti Liublino sritį, bet žuvo kovose. Tėvui žuvus, Danielius tebuvo ketverių metų ir jo interesus gynė motina, remiama Vengrijos karaliaus Andriaus II. Haliče kunigaikščiavo 12051206, 12111212, 12291231, 12331235, 12381255 m., 1211 m. buvo Pžemyšlio kunigaikštis, 12121231 m. Vladimiro kunigaikštis.

Kovodamas dėl sosto sudarinėjo įvairius sandėrius su kaimynais. 1219 m. savo, brolio ir motinos vardu sudarė garsiąją Voluinės taiką su lietuvių kunigaikščiais.

Savo politikoje Danielius buvo priverstas laviruoti tarp Vakarų (lenkų, vengrų, Ordino) ir Rytų (mongolų – totorių). Batijui nusiaubus Kijevą, Danielius liko vienu iš paskutinių savarankiškų buvusios Rusios vyresniųjų kunigaikščių. Siekdamas sutelkti pasipriešinimą totoriams, Danielius ieškojo paramos Romoje. 1253 m. Drohičine karūnuotas popiežiaus atsiųsta karūna kaip Pietų Rusios karalius.

Šio sandėrio kaina buvo trys žygiai (1248, 1253, 1254 m.) prieš jotvingius. Negalėdami atsilaikyti jungtinėms lenkų ir rusių pajėgoms, jotvingiai sutiko atsipirkti duokle. 1254 m. Danielius, Kryžiuočių ordinas ir Mozūrų kunigaikštis Ziemovitas pasidalijo dar neužkariautą Jotvingių kraštą: Ordinui atiteko 2/3, o mozūrams ir rusiams likęs 1/3.

Tačiau negavęs karinės paramos iš Vakarų valstybių, Danielius atsisakė karūnos, pripažino save totorių mirnyku (vasalu) ir gavo jarlyką valdyti Haličo-Voluinės kunigaikštystę. Dėl to buvo priverstas dalyvauti totorių antpuolyje prieš Lietuvą. Po šio žygio susitaikė su Lietuvos karaliumi Mindaugu. Danieliaus sūnus Švarnas vedė Mindaugo dukterį, o kitas sūnus Romanas, kaip Mindaugo vasalas, gavo valdyti Naugarduką.

Danielius Haličietis
Gimė: 1201 Mirė: 1264
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Romanas Mstislavičius
Alex K Halych-Volhynia.svg
Haličo-Voluinės kunigaikštis
1205-1254 m.
-
Naujas titulas Haličo karalius
1254-1264 m.
Po to:
Levas Danilovičius ir Švarnas

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]