Šiaurinė linėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Linnaea borealis
Šiaurinė linėja (Linnaea borealis)
Šiaurinė linėja (Linnaea borealis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Šeima: Sausmediniai
(Wikispecies-logo.svg Caprifoliaceae)
Gentis: Linėja
(Wikispecies-logo.svg Linnaea)
Rūšis: Šiaurinė linėja
(Wikispecies-logo.svg Linnaea borealis)
Binomas
Linnaea borealis
L.

Šiaurinė linėja (lot. Linnaea borealis, angl. Twinflower, vok. Moosglöckchen, Erdglöckchen) – sausmedinių (Caprifoliaceae) šeimos monotipinės linėjų (Linnaea) genties krūmokšnis.

Paplitimas ir augavietės[taisyti | redaguoti kodą]

Savaime šiaurinė linėja paplitusi vidutinių platumų Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Šiaurės Azijoje. Lietuvoje apyretė, labiausiai išplitusi pajūryje, vietomis aptinkama pietuose ir rytuose.

Yra išskiriami trys pagrindiniai porūšiai, paplitę skirtinguose žemynuose:

  • Linnaea borealis subsp. borealis – Europoje
  • Linnaea borealis subsp. americana (J. Forbes) Rehder – Šiaurės Amerikoje
  • Linnaea borealis subsp. longiflora (Torr.) – Azijoje ir vakarinėje Šiaurės Amerikoje

Auga spygliuočių miškuose, nelabai derlinguose, apysausiuose ir sausuose dirvožemiuose. Mėgsta šešėlį.

Biologija[taisyti | redaguoti kodą]

Illustration Linnaea borealis1.jpg
Lapas

Tai daugiametis, 5–20 cm aukščio krūmokšnis, sudarantis didelius sąžalynus. Šaknys siekia iki 10 cm gylį. Kai augalui 5–10 metų, susidaro palaipos, bambliuose įsišaknijančios. Stiebas laibas, iki 1 m ilgio, 1–3 mm skersmens, pažeme besidriekiantis, medėjantis, su mažomis, stačiomis šakutėmis. Lapai priešiniai, visžaliai, odiški, beveik apskriti, atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, karbuoti arba lygiakraščiai, trumpakočiai, 0,3–1,5 cm pločio, 0,4–2,5 cm ilgio, negausiai apaugę plaukeliais, išsidėstę poromis vienas prieš kitą. Lapai po 12–16 mėnesių nukrenta.

Kvepiantys žiedai sukibę po porą ar po tris apaugusių liaukingais plaukeliais žiedkočių viršūnėse. Pažiedės pusiau suaugusios su vaisiumi. Suaugtinis vainikėlis iš vidaus plaukuotas, 5–10 mm ilgio, varpelio formos, iš penkių rusvų ar baltų su rausvais ruoželiais vainiklapių. Taurelė iš penkių smailėjančių taurėlapių. Kuokeliai 4, iš jų 2 ilgesni. Mezginė apatinė, trilizdė, su daugeliu užsimezgusių sėklapradžių, bet iš jų išauga tik vienas.

Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – sausas, 3 mm ilgio, vienasėklis kaulavaisis, apaugęs liaukiniais plaukeliais. Vaisius subręsta per 36 dienas. Sėklos išlieka gyvybingos vienus metus. Augalas dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai palaipomis.

Augalo chromosomų rinkinys diploidinis, 2n = 32.[1]

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurinė linėja dekoratyvi, globotina. Plisdama palaipomis sudaro besidriekiančius sąžalynus – kilimus, todėl tinka apželdinti darželiams.

Maistui galima vartoti lapus. Žolėje yra askorbino rūgšties, kumarino, alkaloidų, mineralinių medžiagų. Žolė pjaunama žydėjimo metu ir džiovinama pavėsyje. Žaliavos preparatai vartojami nuo kosulio, sąnarių skausmų, nuoviro pavilgai dedami ant patinusių, traumuotų vietų.

Pavadinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Karlas Linėjus, dešinėje rankoje laikantis šiaurinės linėjos šakelę. (aut. Hendrik Hollander, 1853)
Karlo Linėjaus herbas

Šiaurinė linėja pavadinta garsaus sistematikos, Švedijos Upsalos universiteto profesoriaus Karlo Linėjaus garbei.

Augalas jau buvo žinomas XVI amžiuje ir buvo lotyniškai vadinamas Campanula serpyllifolia. Linėjus šią paprastą, akiai malonią, trumpai žydinčią gėlytę labai mėgo. Šis mokslininkas buvo kuklus, o ši gėlytė – dar kuklesnė. Jis norėjo, kad jau būtų suteiktas linėjos (Linnaea) vardas, tačiau tuo metu botanikai dar augalams nesuteikė pavadinimų pagal save, todėl Linėjus turėjo surasti kitą botaniką, kuris tai galėtų padaryti.

Nyderlanduose Linėjus susidraugavo su garsiu daktaru ir botaniku J. F. Gronovijumi. Jis Linėjui padėdavo ekonomiškai ir kitais būdais. Gronovijus gėlytę pavadino Linnaea savo draugo garbei. Patenkintas Linėjus prie genties pavadinimo pridėjo būdvardį borealis, kuris reiškia „šiaurinė“.[2]

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Linnea yra švediškos kilmės populiarus moteriškas vardas.

Šiaurinė linėja yra oficiali Smolando provincijos gėlė. [3]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Šiaurinė linėja – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka