Ėgliškiai (Kretinga)
 |
||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Ėgliškiai
|
||||||||||||||||
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 17 (2001 m.) | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
Ėgliškiai (Kretinga)Vikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Ėgliškiai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 1 km į pietus – pietryčius nuo Kretingos, prie kelio Kretinga–Triušiai, pervažiavus Danės upę.
Turinys |
[taisyti] Geografija
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės |
|||||||||||
 |
Kretinga (Bajorai) – 1 km | KRETINGA – 1 km | Kluonaliai – 2 km | |
|||||||
| Lankučiai – 4,5 km |
|
Petreikiai – 3 km | |||||||||
| Šlikiai – 1,5 km KRETINGALĖ – 2,5 km |
Kėkštai – 2,5 km | Toliai – 1 km Valėnai – 1,5 km |
|||||||||
[taisyti] Istorija
Pro kaimą praeina senasis Bajorų-Triušių-Klaipėdos kelias, kuris Ėgliškius dalija pusiau. Aukštumose esanti kaimo dalis priklauso Kretingos rajono savivaldybės Žalgirio seniūnijai, o Danės slėnyje stovinčios sodybos su kaimo kapinėmis – Klaipėdos rajono savivaldybės Kretingalės seniūnijai (žr. Egliškiai).
Ėgliškiai – seniausiai apgyvendinta Vakarų Lietuvos vietovė, kurioje gyvenama nuo žalvario amžiaus. Žalvario amžiaus pabaigoje ir ankstyvajame geležies amžiuje mirusieji laidoti sudeginti kairiajame Danės krante, tarp jos ir Šaltupio (Kapupio) supiltuose pilkapiuose[2], o taip pat tarp jų įrengtuose plokštiniuose kapuose.[3] I tūkstantmečio pr. m. e. pab. – I a. mirusieji laidoti nesudeginti, o kapams duobės kastos šalia pilkapių ir jų sampiluose.
Nuo II iki XIII a. kapinynas veikė į pietus nuo pilkapių, Šaltupio (Kapupio) dešiniajame krante. Kapai iki VI–VII a. buvo apjuosiami akmenų vainikais. IX a. grįžo mirusiųjų deginimo paprotys, kuris įsigalėjo XII–XIII a.[4]
Senovės gyvenvietė I–IV a. stovėjo tarp Danės ir Šaltupio (Kapupio) esančioje dauboje. Namai buvo nedideli, antžeminiai, stulpinės konstrukcijos. Statinį šildė kampe įrengtas įgilintas židinys, naudotas ir maistui gaminti.[5] Vėliau bendruomenė apsigyveno kitapus Degalo upelio, o I tūkstantmečio pab. šalia kapinyno įsirengė piliakalnį,[6] prie kurio veikė Perkūno kalnu vadinamas alkakalnis.
Ant piliakalnio lokalizuojama 1253–1263 m. minima Kretingos pilis, kurią valdė kuršių didikas Veltūnas ir jo broliai Reiginas, Tvertikis ir Saveidis. Kuršiams 1260 m. sukilus prieš kryžiuočius, pilis tapo vienu iš sukilimo centrų. 1263 m. kryžiuočiai ją sudegino, gynėjus išžudė, o moteris ir vaikus paėmė į nelaisvę.
Vokiečiai šias žemes valdė iki XX a. vidurio. Jų laikais apie XVII a. įsikūrė kaimas, kuris vokiškai vadinosi Nicolau Eglien (1687 m.), XVIII–XIX a. – Eglien Nicklau (Eglien Niclau, Eglin Niclau).[7] Ikonografinėje medžiagoje 1796–1802 m. greta senojo pavadinimo naudojamas Eglischken (Ėgliškių) vardas, kuriuo 1860 m. vadinama visa vietovė. Galutinai Ėgliškių kaimas susiformavo 1898 m. liepos 1 d., prie Eglin-Niclau prijungus Venskų (Paupeln-Jakobo) kaimą.[8] Vietovardis Eglien Nicklau kilo iš asmenvardžio Mikalojus Eglynas, o Ėgliškių vardas kildinamas iš žodžio eglė.
Kaimo gyventojai buvo lietuvių kilmės. Dauguma nuo XVI a. išpažino evangelikų liuteronų tikėjimą ir priklausė Kretingalės evangelikų liuteronų bendruomenei, o katalikai – Klaipėdos katalikų bažnyčios parapijai. 1944 m. didžioji dalis gyventojų pasitraukė į Vokietiją.
Po 1944 m. prijungta dalis Andulių (Anduln) kaimo žemių. 1950 m. Ėgliškiai perskirti į 2 dalis, kurių šiaurės rytinė su kitais Bajorų apylinkės kaimais prijungta prie Kretingos rajono, o pietvakarinė dalis palikta Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkei.
1952 m. rugpjūčio 5 d. į Kranojarsko kraštą ištremta 10 asmenų Stasės ir Domo Vaišnorų šeima.[9]
Kraštovaizdį XX a. 8 dešimtmetyje neatpažįstamai subjaurojo žvyro karjerai.
Veikia V. Ido individuali įmonė,[10] teikianti veterinarijos gydytojo paslaugas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1945–1950 m. | Bajorų apylinkė, Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Sovietų sąjunga |
| 1950–1953 m. | Bajorų apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis |
| 1954–1960 m. | Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1960–1963 m. | Jokūbavo apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1963–1995 m. | Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas |
| nuo 1995 m. | Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
[taisyti] Gyventojai
 |
||||||||
| 1865 m. | 1910 m. | 1939 m. | 1959 m.sur.[11] | 2001 m.sur. | 2008 m. | 2009 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 41 | 75 | 73 | 37 | 17 | 30 | 31 | ||
|
||||||||
[taisyti] Kultūros paveldas
- Piliakalnis (I tūkstantmečio pab. – 1263 m.);
- Pilkapiai (I tūkstantmečio pr. m. e. II pusė – I a.);
- Kapinynas (II–XIII a.);
- Evangelikų liuteronų kapinės (XVIII–XX a. I pusė).
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Elena Grigalavičienė. Ėgliškių pilkapių tyrinėjimai 1974 ir 1975 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. - Vilnius, 1976. - P. 45-51
- ↑ Julius Kanarskas. Ėgliškių (Andulių) kapinynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais. - Vilnius, 2006. - P. 113–116
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1977. - T. 3
Julius Kanarskas. Andulių kapinynas 1988 metų tyrinėjimų duomenimis // Švyturys (Kretinga) - 1993, gegužės 12, 15 - ↑ Julius Kanarskas. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. - Kretinga (i.e. Klaipėda): Druka, 2009. - P. 12
- ↑ Ignas Jablonskis. Kur buvo Kretingos pilis // Kraštotyra. - Vilnius, 1975. - P. 179–180
- ↑ Eglischken – GenWiki
- ↑ Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945: Rolf Jehke, Herdecke. Amtsbezirk Plicken
Wensken (Crottingen) – GenWiki - ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. - Km. 1. - P. 462
- ↑ Veterinarijos paslaugos, vaistinė, klinikos
- ↑ Egliškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 458 psl.
- Ortsnamen in Kreis Memel // Memelland-adm.de
- Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Bearbeitet von Uli Schubert // Gemeindeverzeichnis.de
- Julius Kanarskas. Ėgliškiai // Pajūrio naujienos – 1995, gruodžio 1. – P. 6–7
[taisyti] Nuorodos
- Ignas Jablonskis. Andulių-Kretingos senkapio radiniai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. - Vilnius, 1974. - P. 82-86
- Ignas Jablonskis. Ėgliškių pilkapiai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980-1981 metais. - Vilnius, 1982. - P. 35-37
- Audronė Bliujienė. Ėgliškių-Andulių kapinynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. - Vilnius, 2003, p. 93-96
- Reda Švelniūtė. Andulių piliakalnio priešpilis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. - Vilnius, 2005. - P. 50-51
- Julius Kanarskas. Kretingos pilis // kretingospranciškonai.lt
- Audra Venckuvienė. Privatininkai lipa į Kretingos piliakalnį // Pajūrio naujienos - 2008, liepos 25
- Audra Venckuvienė. Archeologai pasipiktino pažeidimais piliakalnyje // Pajūrio naujienos - 2008, rugpjūčio 1
- Dovilė Simaitytė. Kretingos šauliai puoselėja krašto gamtą // Pajūrio naujienos - 2008, spalio 21
- Audra Venckuvienė. Prašo užtverti kelią į piliakalnį // Pajūrio naujienos - 2009, balandžio 10
- Artūras Ketlerius. Nerimą kelia apanglėję medžiai // Pajūrio naujienos - 2009, rugpjūčio 21
