Ignas Jablonskis
Ignas Jablonskis (1911 m. gegužės 26 d. Budriuose, Mosėdžio vls., Telšių aps., Kauno gub. – 1991 m. gruodžio 6 d. Vilniuje, palaidotas Kretingoje) – Lietuvos inžinierius, kraštotyrininkas, archeologas, muziejininkas, Kretingos rajono garbės pilietis.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1936 m. baigęs Kauno aukštesniąją technikos mokyklą dirbo inžinieriumi Rusnėje, Kretingoje. 1945–1949 m. Kretingos kraštotyros muziejaus direktorius.
1972–1987 m. Kretingos ir Skuodo rajonuose tyrė archeologijos paminklus. Iš viso ištyrė 21 paminklą, daugiausia laidojimo vietas. Taip pat tyrinėjo liaudies architektūrą, dalyvavo kultūros paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos veikloje. Jo pastangomis buvo surasta ir paskelbta valstybės saugomais daugiau kaip 60 archeologijos ir architektūros paminklų.
Paskelbė publikacijų apie XVII a. – XIX a. žemaičių trobas bei pajūrio žvejų ir valstiečių gyvenamuosius namus, jų apdailą, puošybą, kryžius, senovės sukamąsias girnas, puodyninius koklius. Parašė knygą „Budrių kaimas“ (1993 m.) [1]. Mirė 1991 m. gruodžio 6 d. Vilniuje, palaidotas Kretingos Senosiose kapinėse.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vacys Milius. Ignas Jablonskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 458 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jablonskis Ignas. Kretingos Personalijų žinynas Archyvuota kopija 2013-10-22 iš Wayback Machine projekto.