Kartenos paminklas partizanų vadui Jonui Žutautui

Koordinatės: 55°55′10″š. pl. 21°28′27″r. ilg. / 55.919524°š. pl. 21.474085°r. ilg. / 55.919524; 21.474085
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kartenos paminklas partizanų vadui Jonui Žutautui
Kartenos paminklas partizanų vadui Jonui Žutautui
Kartenos paminklas partizanų vadui Jonui Žutautui
Koordinatės
55°55′10″š. pl. 21°28′27″r. ilg. / 55.919524°š. pl. 21.474085°r. ilg. / 55.919524; 21.474085
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Aukštis 1,95 m
Naudotas Pastatytas 2015 m.

Kartenos paminklas Kadugio būrio partizanų vadui Jonui Žutautui atminti yra pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kartenoje (Kartenos seniūnija), Mokyklos g. 4.

Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monumentas plokščias, dviejų tarpsnių, susideda iš cokolio, stelos ir ornamentuoto kryželio.

Cokolis betoninis, gulsčio stačiakampio pavidalo. Priekinės pusės viršuje įbetonuota pailga juodo šlifuoto akmens plokštė, skirta gėlėms prie paminklo padėti.

Virš cokolio kylanti stela betoninė, stačiakampė, plokščia, plonėjanti į viršų, užsibaigianti siauresne viršūne. Pagrindiniame fasade įbetonuota juodo poliruoto akmens memorialinė lenta.

Memorialinės lentos viršuje iškaltas dviejų ąžuolo lapų pusvainikis, juosiantis Jogailaičių dvigubą kryžių. Po juo pavaizduotas jauno vyro portretas anfas iki krūtinės, o į dešinę nuo jo iškaltas užrašas: „L. L. A. Žemaičių apyg; „Kardo“ / rinkt., štabo narys, spaudos, informacijos ir / propagandos agentūros v-kas, Kartenos / „Kadagio“ - vėliau Buganto kuopos vadas. / Buvo išduotas, žuvo nelygioje kovoje su / stribais, Budrių km. Ribose. 1946. 06. 05. / mokytojas - Partizanas / Jonas Žutautas / „Ramūnas“ 1921. 09. 08 / Jo lavoną čia niekino, nežinia kur palaidojo.“

Paminklo viršuje kyla ornamentuotas kryželis-saulutė su kristograma (IHS) ties viduriu. Kryželio apačioje prie stiebo privirintas nedidelis apskritimas, nuo kurio į abi puses atsišakoja po ąžuolo lapą.

Paminklo aukštis – 1,95 m, plotis – 82 cm, gylis – 51 cm.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šioje vietoje 19461951 m. Kartenos valsčiaus saugumiečiai ir stribai užkasdavo Kartenos apylinkėse žuvusių Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kadugio būrio, vėliau – Buganto kuopos, partizanų ir NKVDMVDMGB Kartenos poskyrio būstinėje nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę palaikus.

Paminklai partizanams NKVD–MVD–MGB Kartenos poskyrio būstinės kieme

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Kartenos rėmimo grupės ir Kartenos apylinkės tarybos iniciatyva 1990 m. buvo atlikti kasinėjimai, kurių metu rasti žmonių palaikai 1991 m. birželio 2 d. iškilmingai perlaidoti Kartenos kapinėse, o užkasimo vietoje žuvusiųjų atminimui pastatytas paminklinis akmuo.

Minint Kardo rinktinės Kadugio būrio (Buganto kuopos) įkūrimo 70-metį, Kovų už Lietuvos nepriklausomybę įamžinimo Kartenos draugijos vadovo Juozapo Antano Vilucko rūpesčiu partizanų laidojimo vietoje šalia paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę 2015 m. gegužės 29 d. buvo atidengtas ir pašventintas paminklas Kadugio būrio įkūrėjui ir vadui Jonui Žutautui–Ramūnui (1921–1946) atminti.[1]

Paminklo ir kaltinio kryželio meistras – Juozapas Antanas Viluckas, memorialinės lentos autorius – karteniškis akmens meistras Kęstutis Domarkas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda: Eglė, 2016. – P. 227-228

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rasa Gedvilaitė. Pagerbtas Buganto kuopos vadas. – Švyrutys – 2015 m. birželio 3 d.