Pereiti prie turinio

Šavaša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šavaša
Ilgis 18,2 km
Baseino plotas 48,2 km²
Ištakos Garnių apylinkės
Žiotys Šventoji
Šalys Lietuva

Šavaša (lenk. Czużka)– upė Rytų Lietuvoje, kairysis Šventosios intakas, įsiliejantis į ją ties Antaliepte. Upelės ilgis 18,2 km, baseino plotas 48,2 km², iš jų Utenos rajonui (iki Šavašo ežero) tenka atitinkamai 9,5 km ir 31 km². Dar apie 1,5 km Šavaša teka UtenosZarasų rajonų sandūra.

Savašos upė prie Lužų akmens

Upelės versmės yra apie 1 km į pietryčius nuo Garnių kaimo, netoli DaugailiųJuknėnų kelio. Rytuose ir pietuose jos baseinas šliejasi prie Ligajos, o į vakarus – Indrajos baseinų. 6 km ilgio atkarpa aukščiau Alekniškio ežero yra ištiesinta.

Šavaša – ypatinga Lietuvos upė. Jos slėnio vaizdingiausia atkarpa pačiame žemupyje, kuriame įrengtas Šavašos pažintinis takas. Čia būdingi aukšti upės slėniai, gausu krioklių.

Upėvardžio pirminė lytis, matyt, buvusi Savaša (taip upė tebevadinama ir dabar). Jo šaknis laikoma senovine, susidariusia iš ide. *sou̯s („drėgnumas, skystis“) bei ide. *seu- („varvėti, drėgti, sunktis“). Plg. Balkanų upę Sava, sen. air. suth „sultys, pienas“, toch. swese „lietus“, alb. shi „lietus“, s. angl. séaw „sultys“ ir kt.[1]