Šavaša
| Šavaša | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 18,2 km |
| Baseino plotas | 48,2 km² |
| Ištakos | Garnių apylinkės |
| Žiotys | Šventoji |
| Šalys | Lietuva |
Šavaša (lenk. Czużka)– upė Rytų Lietuvoje, kairysis Šventosios intakas, įsiliejantis į ją ties Antaliepte. Upelės ilgis 18,2 km, baseino plotas 48,2 km², iš jų Utenos rajonui (iki Šavašo ežero) tenka atitinkamai 9,5 km ir 31 km². Dar apie 1,5 km Šavaša teka Utenos–Zarasų rajonų sandūra.
Upelės versmės yra apie 1 km į pietryčius nuo Garnių kaimo, netoli Daugailių–Juknėnų kelio. Rytuose ir pietuose jos baseinas šliejasi prie Ligajos, o į vakarus – Indrajos baseinų. 6 km ilgio atkarpa aukščiau Alekniškio ežero yra ištiesinta.
Šavaša – ypatinga Lietuvos upė. Jos slėnio vaizdingiausia atkarpa pačiame žemupyje, kuriame įrengtas Šavašos pažintinis takas. Čia būdingi aukšti upės slėniai, gausu krioklių.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Upėvardžio pirminė lytis, matyt, buvusi Savaša (taip upė tebevadinama ir dabar). Jo šaknis laikoma senovine, susidariusia iš ide. *sou̯s („drėgnumas, skystis“) bei ide. *seu- („varvėti, drėgti, sunktis“). Plg. Balkanų upę Sava, sen. air. suth „sultys, pienas“, toch. swese „lietus“, alb. shi „lietus“, s. angl. séaw „sultys“ ir kt.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.