Šavaša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šavaša
Savasos upe.jpg
Ilgis 18,2 km
Baseino plotas 48,2 km²
Ištakos Garnių apylinkės
Žiotys Šventoji
Šalys Lietuva

Šavaša – upė Rytų Lietuvoje, kairysis Šventosios intakas, įsiliejantis į ją ties Antaliepte. Upelės ilgis 18,2 km, baseino plotas 48,2 km², iš jų Utenos rajonui (iki Šavašo ežero) tenka atitinkamai 9,5 km ir 31 km². Dar apie 1,5 km Šavaša teka UtenosZarasų rajonų sandūra.

Savašos upė prie Lužų akmens

Upelės versmės yra apie 1 km į pietryčius nuo Garnių kaimo, netoli DaugailiųJuknėnų kelio. Rytuose ir pietuose jos baseinas šliejasi prie Ligajos, o į vakarus – Indrajos baseinų. 6 km ilgio atkarpa aukščiau Alekniškio ežero yra ištiesinta.

Šavaša – ypatinga Lietuvos upė. Jos slėnio vaizdingiausia atkarpa pačiame žemupyje, kuriame įrengtas Šavašos pažintinis takas. Čia būdingi aukšti upės slėniai, gausu krioklių.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upėvardžio pirminė lytis, matyt, buvusi Savaša (taip upė tebevadinama ir dabar). Jo šaknis laikoma senovine, susidariusia iš ide. *sou̯s („drėgnumas, skystis“) bei ide. *seu- („varvėti, drėgti, sunktis“). Plg. Balkanų upę Sava, sen. air. suth „sultys, pienas“, toch. swese „lietus“, alb. shi „lietus“, s. angl. séaw „sultys“ ir kt.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.