Zarasų herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Zarasų herbas – vienas iš Zarasų miesto ir Zarasų rajono savivaldybės heraldikos atributų.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbo mėlyname lauke sidabrinė fantastinė būtybė – stirnos ir žuvies junginys, virš jos – auksinis saulės skritulys. Skydo juodoje papėdėje paguldytas sidabrinis kalavijas liepsniška geležte, atgręžtas smaigaliu į heraldinę kairią pusę.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1836 m. Rusijos imperatoriui Nikolajui I apsilankius Zarasuose, jis perkrikštijo miestelį Novoaleksandrovsku. Tada suteikė ir herbą, susidedantį iš dviejų dalių: skydo viršutiniame raudoname lauke buvo pavaizduotas dvigalvis erelis (prancūziškas variantas): dešine koja šaudantis iš patrankos (galimai laikantis fakelą ir strėlių ryšulį), o kairėje laikantis vainiką, kuris ženklino vietovės priklausomybę Rusijos imperijai. Apatinį mėlyną lauką užėmė Novoaleksandrovsko simbolis – iš ugnies iškylantis feniksas ir kažkoks didelis pastatas (galimai kalnas) tolumoje. Tai pirmasis rusiškas herbas dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Apie jo naudojimą duomenų nėra išlikę, o ir po kelerių metų jis buvo pakeistas.

1837 m. norėta visus Rusijos imperijos herbus paskelbti statistiko atlase, tačiau kurjeris, gabenęs juos į litografiją, pametė ir jų surasti nepavyko. Tuomet susirūpinta ir naujų apskričių herbų kūryba. 1845 m. balandžio 6 d. herbe atsirado du obeliskai. Viršutiniame lauke buvo 1843 m. Kauno gubernijos herbas, apatiniame mėlyname – ant žalios kalvelės prie gelsvo plento stovintis obeliskas žymėjo Novoaleksandrovską. Pažymėtina, kad tai buvo apskrities herbas, o miestas jį galėjo tik naudoti. Jis išliko iki pirmojo pasaulinio karo, nors ir buvo bandymų šį herbą keisti. Bernhardas Kohne 1861 m. buvo parengęs projektą: raudonajame lauke – sidabrinis Daugpilio – Kauno plento obeliskas, o Kauno gubernijos herbas turėjo atsidurti laisvajame dešiniajame viršutiniame kampe. Skydo šonai buvo papuošti auksinėmis javų varpomis, apačioje surištomis raudona Aleksandro juosta. Skydo viršuje sidabrinė trijų bokštų mūro karūna. Tačiau kaip ir visi kiti B. Kohne Lietuvos apskričių herbų projektai, šis nebuvo įgyventas. Mūro karūnas XX a. perėmė Tadas Daugirdas ir Bronius Šaliamoras, taip „pagražindami“ herbus.

1966 m. prie kultūros ministerijos įsteigus Respublikinę heraldikos komisiją, imta rūpintis senųjų herbų atkūrimų ir naujųjų sukūrimu. 1967 m. į miestus buvo išsiuntinėta herbų kūrimo instrukcija. 1968 m. rugsėjo 6 d. Zarasų Vykdomojo komiteto pirmininkas B. Baliulis kreipėsi į komisiją su pranešimu, jog turėtą 1845 m. suteiktą herbą, kaip neatitinkantį dabarties, reikia koreguoti. Buvo prašoma paskirti dailininką, turintį patirties heraldikoje. 1968 m. spalio 16 d. komisijos posėdžio protokoluose užfiksuota, kad komisija vienbalsiai pritarė Raimondo Miknevičiaus pasiūlytiems naujiems simboliams: „viršuje fantastinė būtybė, simbolizuojanti gražią šio krašto gamtą, o apačioje kalavijas, primenantis kovas“. 1969 m. sausio 6 d. užbaigtas herbas buvo patvirtintas ir publikuojamas Kultūros barų I numeryje su aprašymu: „…centre – fantastinis žvėris – stirna su žuvies uodega, virš jo auksinės spalvos skritulys žydrame fone, o apačioje kalavijas. Tai simbolizuoja Zarasų krašto gamtą ir liaudies kovas“. Nors šis herbas neturėjo jokių ideologinių motyvų, jį, kaip ir visus kitus herbus, po 1970 m. liepos mėn. įvykusios Respublikinės dainų šventės, partinė valdžia uždraudė.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, prieš pateikiant šį herbą tvirtinti Prezidentui, jis buvo „perrengtas“, figūros perdėtos į visiems herbams unifikuotą skydą, patikslintas stirnos galvos vaizdavimas, kitos smulkmenos, įvesti metalai.

Herbo etalono autorius – dailininkas Raimondas Miknevičius.

Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą patvirtino 1996 m. kovo 7 d.

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fantastinė būtybė ir virš jos mėlyname lauke pavaizduota auksinė saulė nepaprastai gerai perteikė Zarasų gamtos grožį: ežerus, miškus, tyrą orą. Be to, pažymint šio krašto žmonių praeities kovas, įdėtas liepsniškas kalavijas kartu yra ir Aukščiausiojo Teisėjo teisingumo simbolis (tokioje formoje dažniausiai vaizduojamas Apokalipsės ikonografijoje).

Herbas priklauso prie geriausių Lietuvos heraldikos kūrinių, turintis klasikinei heraldikai būdingą figūrų vaizdavimą, aiškią ir įdomią simboliką.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]