Gėsalai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Gėsalai
[[Vaizdas:|250px]]

Gėsalai
Koordinatės 56°18′29″š. pl. 21°46′52″r. ilg. / 56.308°š. pl. 21.781°r. ilg. / 56.308; 21.781 (Gėsalai)Koordinatės: 56°18′29″š. pl. 21°46′52″r. ilg. / 56.308°š. pl. 21.781°r. ilg. / 56.308; 21.781 (Gėsalai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybės vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Aleksandrijos seniūnija
Gyventojų skaičius 240 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: GėsalaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Gėsalaĩ
Kilmininkas: Gėsalų̃
Naudininkas: Gėsaláms
Galininkas: Gėsalùs
Įnagininkas: Gėsalaĩs
Vietininkas: Gėsaluosè

Gėsalaikaimas šiaurės rytinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Aleksandrijos seniūnijoje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Ylakių, pasienyje su Latvija. Seniūnaitijos centras.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pro Gėsalus teka Apšės aukštupys Vereta ir jos intakai Spiginas bei Kaltis. Prie kaimo yra Gėsalų kraštovaizdžio draustinis.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Blank-50px.png
SKUODAS – 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
YLAKIAI – 7 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viduramžiais Gėsalai priklausė istorinei Ceklio žemei. Į vakarus 2 km nuo kaimo yra Veitelių piliakalnis, už jo – Kivylių piliakalnis, 4 km į šiaurės vakarus – Aizvikių piliakalnis, prie jo Straujeniekų piliakalnis, į rytus – Girdenių piliakalnis.

Gėsalai minimi 1523 m. Nuo 1572 m. kaimą ir gretimus kaimus valdė Chodkevičiai, vėliau – Sapiegos. 19511962 m. Gėsalų apylinkės centras, 1950-1992 m. „Pabaltijo“ kolūkio centrinė gyvenvietė. [2] Nuo 1992 m. veikia Gėsalų žemės ūkio bendrovė, vadovas Edvardas Karečka.

1919 m. įsteigta pradžios mokykla. Neoficialiai Gėsalų vaikus pradėta mokinti 1917 m. rudenį. Kitais metais stambieji ūkininkai, bijodami, kad mokykla nebūtų įkurta be jų, suvedė savo vaikus į ūkininko Domo Girdenio namus, kur juos mokė Magdalena Stonkutė. Kreipęsi į tuometės Mažeikių apskrities viršininką, gyventojai pasiekė, kad dar po metų mokykla būtų atidaryta oficialiai. Taip išnuomotose patalpose, išardžius sieną ir du kambarius sujungus į vieną, mokslus pradėjo 18 mokinių. Nuo 1951 m. aštuonmetė, devynmetė, nuo 2000 m. Gėsalų pagrindinė mokykla, nuo 2005 m. Ylakių gimnazijos Gėsalų pradinio ugdymo skyrius. 2010 m. likviduota.[3]

1948 m. įkurta biblioteka [4]

Pokariu kaime veikė Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Ylakių būrio partizanai, kuriuos persekiojo Ylakių enkavedistai ir stribai. 1946 m. gegužės 21 d. Gėsaluose žuvo partizanas Edvardas Bičkus (g. 1910 m. Kervių k.), ryšininkas Pranas Narvilas (g. 1930 m.), kaimo gyventojai Julija Verkilaitė-Kubilienė ir Rapalis, spalio 5 d. – partizanai Juozas Mickus (g. 1912 m., gyv. Ylakaičių k.), Antanas Gūžė (g. 1913 m., gyv. Viršilų k.), Edvardas Reimontas (g. 1914 m. Viršilų k.).[5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919-1950 m. Ylakių valsčius, Mažeikių apskritis
19511962 m. Gėsalų apylinkės centras
19621995 m. Aleksandrijos apylinkė, Skuodo rajonas
nuo 1995 m. Aleksandrijos seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
194 196 173 187 228 301 305 240


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė:

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Gėsalai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 615 psl.
  3. Baigėsi kaimo mokyklos istorija. Ūkininko patarėjas
  4. Gėsalų biblioteka
  5. Lietuvos gyventojų genocidas 1944-1947. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998. - T. 2, A–J. - P. 204 (E. Bičkus), 571 (A. Gūžė); 2002. - T. 2, K–S. - P. 221 (J. Kubilienė-Verkilaitė), 507 (J. Mickus), 608 (Narvilas), 879 (Rapalis), 897 (E. Reimontas)
  6. Gėsalai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 553 psl.
  7. Gėsalai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 609 psl.