Balys Karazija
| Balys Karazija | |
|---|---|
| Gimė | 1897 m. gruodžio 25 d. Girdeniai, Ylakių valsčius (dab. Skuodo raj.) |
| Mirė | 1985 m. rugsėjo mėn. (~88 metai) |
| Tėvai | Jokūbas Karazija, Emilija Mineikaitė-Karazijienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Ida Ema Žvalginaitė-Karazijienė |
| Vaikai | Ramūnas Alfredas Karazija, Emilija Rimantė Karazijaitė, Dalia Margarita Karazijaitė-Laucius |
| Veikla | Lietuvos agronomas, verslininkas |
| Alma mater | Dotnuvos žemės ūkio akademija |
Balys Karazija (1897 m. gruodžio 25 d. Girdeniuose, Ylakių vals. (dab. Skuodo raj.)) – 1985 m. rugsėjo mėn. JAV) – tarpukario Lietuvos agronomas, verslininkas, vyno gamyklos „Anykščių vynas“ įkūrėjas. Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse šeimos kape.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmojo pasaulinio karo metu su šeima B. Karazija pasitraukė į Rusiją. Ten baigė gimnaziją Taganroge (dab. Rostovo sritis). Po karo grįžusi į Lietuvą, šeima įsikūrė Naujųjų Elmininkų vienkiemyje prie Anykščių. Šeima įveisė sodą, iš kurio derliaus tėvas pradėjo gaminti naminį vaisių vyną. B. Karazija su tėvu 1926 m. vasarą Anykščiuose išsinuomotuose mūriniuose rūsiuose (dab. Vilniaus g. 5) įrengė vaisvynių gamybos dirbtuvę ir užraugė pirmuosius 8000 litrų obuolių vyno. Anykštėnams tai buvo neeilinis įvykis, tad pirmąjį vyną jie išragavo dar visai nesubrandintą, o netikėtas ir didelis pelnas paskatino p. Karaziją plėsti gamybą.
1928 m. B. Karazija baigė Dotnuvos žemės ūkio akademiją, kur studijavo agronomiją. Po studijų B. Karazija grįžo į Anykščius ir čia iki 1940 m. vertėsi vyndaryste, pelnydamas žymiausio Lietuvoje vyno gamintojo reputaciją. Jis buvo didžiausias Anykščių darbdavys: iš pradžių jo gamykloje dirbo 12-14 darbininkų, 1939 m. – apie 40, o sezono metu – apie 75. 1939 m. jo gamykloje buvo pagaminta 900 000 litrų vyno. Vaisių ir uogų vynas Lietuvoje tapo tradiciniu lietuvišku gėrimu. Anksčiau vynas Lietuvoje nebuvo gaminamas - jį importuodavo iš užsienio, tačiau dėl didelių kainų pirkdavo mažai. Be savo sodų derliaus, vaisius ir uogas B. Karazija supirkinėjo visoje Lietuvoje, į gamyklą žaliava buvo priimama tik šviežia ir iš karto skubiai perdirbama.
1941 m. B. Karazija pasitraukė į Vokietiją, palikęs pradėtą modernizuoti gamyklą, kuri sovietų valdžios 1940 m. buvo suvalstybinta, o buvęs savininkas šioje įmonėje dirbo direktoriumi. Jį išsirinko vadovavimu patenkinti įmonės darbininkai. 1943 m. jis buvo grįžęs į Anykščius, padėjo tuo metu sumenkusiai įmonei vadovavusiam broliui Broniui Karazijai atnaujinti gamybą, užraugė naujo derliaus vyną, bet 1944 m. atslinkęs frontas visus ateities planus sužlugdė. Tų pačių metų vasarą B. Karazija viską paliko ir vėl pasitraukė į Vokietiją, gyveno Hanau lietuvių pabėgėlių stovykloje. 1949 m. jis emigravo į JAV ir apsigyveno Čikagoje, Marquette Park apylinkėje. Ten iki senatvės B. Karazija dirbo fizinius darbus: vyno dirbtuvių darbininku, valytoju, sargu.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1927 m. derliaus vaisių vyną B. Karazija pirmą kartą eksponavo Žemės ūkio rūmų parodoje Kaune ir buvo įvertintas medaliu.
- 1938 m. tarptautinėje parodoje Paryžiuje (Prancūzija) B. Karazijos vynas „Birutė" pelnė pagrindinį prizą, o vynas „Senasis vynas" ir „Banga" - aukso medalius.
- B. Karazijos vardu pavadinta gatvė Anykščiuose (nuo 2007 m.). Prie pastato Vilniaus g. 5, kuriame jis pagamino pirmąjį savo vyną, įrengta atminimo lenta.