Zenonas Jonušas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Zenonas Jonušas (1917 m. vasario 1 d. Gedrimai, Ylakių valsčius1986 m. vasario 3 d. Majamis, Floridos valstija) – Lietuvos dirigentas, fagotininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis Bronius Jonušas. 19291932 m. mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje, nuo 1932 m. Kauno konservatorijoje. Instrumentuotės ir dirigavimo privačiai mokėsi pas J. Karnavičių ir B. Dvarioną.

1940 m. Vilniaus filharmonijos simfoninio orkestro pirmasis fagotininkas, vėliau Kauno valstybės teatro operos orkestro muzikantas ir policijos orkestro kapelmeisterio padėjėjas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, buvo Gubeno miesto teatro operetės dirigentas, Rebdorfo lietuvių stovyklos choro vadovas. 1947 m. Kaselio-Matenbergo stovykloje subūrė ansamblį „Lituanika“, kurį sudarė pučiamųjų orkestras, džiazo ansamblis, vyrų choras, tautinių šokių grupė. 1950 m. išvyko į Kolumbiją. Buvo Kali konservatorijos simfoninio orkestro dirigentas; dėstė šioje konservatorijoje. 1956 m. persikėlė į Kartageną, Kolumbijos karo laivyno pučiamųjų ir simfoninio orkestro dirigentas, inspektorius, vėliau mokytojavo. Instrumentavo muzikinių kūrinių. 1972 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Majamyje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zenonas Jonušas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 721 psl.