Włodzimierz Mazurkiewicz

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Włodzimierz Mazurkiewicz
Gimė 1875 m.
Druskininkai, Rusijos imperija
Mirė 1927 m. (~52 metai)
Vilnius, Antroji Lenkijos Respublika
Tėvas Leopoldas Mazurkevičius
Motina Kristina Kovalevskytė
Veikla Inžinierius, lakūnas, keliautojas.

Vlodzimieras Mazurkevičius (lenk. Włodzimierz Mazurkiewicz) (1875 m. kovo 6 d. Druskininkuose, Rusijos imperija – 1927 m. gegužės 18 d.[1] Vilniuje, Antroji Lenkijos Respublika) – inžinierius, lakūnas, keliautojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1875 m. Druskininkuose. Tėvas ūkininkas Leopoldas Mazurkevičius, motina Kristina Kovalevskytė. Turėjo tris brolius, vyresnis brolis Jan Mazurkiewicz buvo psichiatras. Mazurkevičius mokėsi Varšuvos gimnazijoje, baigęs gimnaziją mokėsi Graco politechnikos universitete. Baigęs studijas dirbo inžinieriumi Kaukaze. 19051906 m. Varšuvoje redagavo pogrindinį laikraštį „Epoka”, tačiau sužinojęs kad bus suimtas emigravo į Braziliją, kur dirbo inžinieriumi tiesiant geležinkelį Paranos valstijoje. Vėliau išvyko į Nyderlandų Gajaną ieškoti aukso, tačiau susirgo maliarija. Pasveikęs išvyko dirbti į Centrinę Ameriką, o vėliau į Niujorką.

19101914 m. gyveno Prancūzijoje, kur pradėjo skraidyti ir buvo vienas iš pirmųjų Prancūzijos civilių lakūnų. Vėliau dalyvavo Pirmajame Balkanų kare, kaip Bulgarijos lakūnas. 1914 m. išvyko į Kiniją, kur mokyklose dėstė apie pilotavimą. I pasaulinio karo metu kovojo Rusijos imperijos oro pajėgose. Po karo grįžo į Lenkiją, kur buvo vienas iš šalies aviacijos kūrimo pradininkų. Gyvenimo pabaigoje dirbo matematikos mokytoju Drujos miestelio Stepono Batoro gimnazijoje. Mirė 1927 m. Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninėje. Palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nasierowski T: Jan Mazurkiewicz (1871–1947). „Postępy Psychiatrii i Neurologii" 3, s. 119–130 (1994)
  • Aleksander Śnieżko. Mazurkiewicz Włodzimierz W: Polski Słownik Biograficzny, Tom 20 s. 320
  • Audronė Mačiulytė-Kasperavičienė, Jerzy Surwiło: Przechadzki po Wilnie: Zarzecze, Cmentarz Bernardyński. Efekt, 1997 s. 96
  • Witkiewicz SIW. Pragmatyści, sztuka w 3 aktach. Druk Zdrój 12 (3), ss. 62-65 (1920)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]