Vytautas Jonas Gylys
| Vytautas Jonas Gylys | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1886 m. sausio 26 d. Griškabūdis, Naumiesčio apskritis, Rusijos imperija
|
| Mirė | 1959 m. birželio 14 d. (73 metai) Torontas, Kanada
|
| Veikla | Lietuvos diplomatas, teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Alma mater | Peterburgo universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Vytautas Jonas Gylys |
Vytautas Jonas Gylys (1886 m. sausio 26 d. Griškabūdis – 1959 m. birželio 14 d. Torontas) – Lietuvos diplomatas, teisininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1907 m. baigė Kauno gimnaziją. 1912 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. 1912–1917 m. dirbo Rusijos imperijos vidaus reikalų ministerijos juriskonsultų skyriuje Sankt Peterburge, 1917–1918 m. Suomijos generalgubernatūroje Helsinkyje. 1917 m. Lietuvių tremtinių draugijos (Suomijos lietuvių draugijos) pirmininkas. 1918 m. gruodžio mėn. Lietuvos vyriausybės kanceliarijos viršininkas. 1919–1921 m. Lietuvos atstovas Suomijai, nuo 1920 m. – ir Estijai. 1921–1924 m. LR konsulas Karaliaučiuje, 1924–1926 m. Kopenhagoje, 1927–1930 m. Rygoje, 1930–1932 m. Londone, nuo 1931 m. – generalinis konsulas.
1932–1934 m. Klaipėdos krašto gubernatorius. 1934–1937 m. laikinasis reikalų patikėtinis Belgijoje. Nuo 1937 m. įgaliotasis ministras ir nepaprastasis pasiuntinys Švedijoje, nuo 1938 m. dar ir Danijoje bei Norvegijoje, rezidavo Stokholme. 1940 m. birželio mėn. TSRS okupavus Lietuvą atsisakė grįžti, dėl to LTSR vyriausybė atėmė pilietybę. Švedijai pripažinus Lietuvos inkorporavimą į TSRS de jure 1940 m. rugpjūčio mėn. uždarė pasiuntinybę, bet liko Švedijoje. 1949 m. persikėlė į Kanadą; iki mirties – Lietuvos generalinis konsulas Toronte.[1]
Vytautas Jonas Gylys, 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Užsienio reikalų ministerijos sprendimu, svarbiausias tarpukario Lietuvos tarptautines sutartis išgabeno į Švediją, o po karo – į Kanadą. 2021 m. jos buvo rastos Toronte ir vėliau perduotos Lietuvos centriniam valstybės archyvui.[2]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Vytautas Jonas Gylys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 654 psl.
- ↑ Antanavičius, Ugnius. Kanadoje laimingo atsitiktinumo dėka rastas 1920 m. Lietuvos sutarties su Sovietų Rusija originalas. 15min.lt