Nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras - aukščiausias diplomatinis rangas tarpukario Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ambasadorių rango diplomatinius santykius palaikė tik imperinės valstybės. Po karo visos valstybės palaipsniui perėjo prie aukštesnio - ambasadorių rango - diplomatinių santykių.
Šventasis Sostas turi savitą specifinį pasiuntinio pavadinimą - internuncijus. Nuncijus atitinka ambasadoriaus rangą.
Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1939 m. Lietuva buvo paskyrusi pasiuntinius Vokietijoje, TSRS, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Šveicarijoje, JAV, Argentinoje, taip pat prie Šventojo Sosto - Romoje, ir Tautų Sąjungos - Ženevoje.
Kaune 1939 m. rezidavo Vokietijos, TSRS, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Italijos, Šventojo Sosto (nuncijus) ir Čekoslovakijos pasiuntiniai.
|
Šis su politologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |