Nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras - aukščiausias diplomatinis rangas tarpukario Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ambasadorių rango diplomatinius santykius palaikė tik imperinės valstybės. Po karo visos valstybės palaipsniui perėjo prie aukštesnio - ambasadorių rango - diplomatinių santykių.

Šventasis Sostas turi savitą specifinį pasiuntinio pavadinimą - internuncijus. Nuncijus atitinka ambasadoriaus rangą.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939 m. Lietuva buvo paskyrusi pasiuntinius Vokietijoje, TSRS, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Šveicarijoje, JAV, Argentinoje, taip pat prie Šventojo Sosto - Romoje, ir Tautų Sąjungos - Ženevoje.

Kaune 1939 m. rezidavo Vokietijos, TSRS, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Italijos, Šventojo Sosto (nuncijus) ir Čekoslovakijos pasiuntiniai.