Nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras - aukščiausias diplomatinis rangas tarpukario Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ambasadorių rango diplomatinius santykius palaikė tik imperinės valstybės. Po karo visos valstybės palaipsniui perėjo prie aukštesnio - ambasadorių rango - diplomatinių santykių.
Šventasis Sostas turi savitą specifinį pasiuntinio pavadinimą - internuncijus. Nuncijus atitinka ambasadoriaus rangą.
Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1939 m. Lietuva buvo paskyrusi pasiuntinius Vokietijoje, TSRS, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Šveicarijoje, JAV, Argentinoje, taip pat prie Šventojo Sosto - Romoje, ir Tautų Sąjungos - Ženevoje.
Kaune 1939 m. rezidavo Vokietijos, TSRS, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Italijos, Šventojo Sosto (nuncijus) ir Čekoslovakijos pasiuntiniai.
Atkūrus nepriklausomybę, pagrindinis Lietuvos Respublikos diplomatinis rangas tapo, kaip ir kitose šalyse - Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. Nepaprastas pasiuntinys ir įgaliotas ministras liko tik kaip tarpinis rangas.
|
Šis su politologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |