Latvių legionas
Latvių legionas – latvių SS savanorių legionas, Vokietijos kariuomenės latvių karinis junginys per Antrąjį pasaulinį karą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurtas 1943 m. sausio mėn. Buvo sukomplektuota Latvių SS savanorių divizija (nuo 1943 m. spalio 15 d. latvių SS savanorių divizija, nuo 1944 m. birželio 15 d. Waffen SS grenadierių divizija) ir Latvių SS legionas (nuo 1943 m. kovo mėn. – Latvių SS savanorių brigada, nuo 1943 m. spalio 2 d. latvių SS savanorių brigada, nuo 1944 m. gegužės 19 m. Waffen SS grenadierių divizija). Šių karinių junginių aukščiausi vadai ir štabų viršininkai buvo vokiečių karininkai. Latviai buvo pulkų, batalionų, kuopų vadais. Latvių legiono generaliniu inspektoriumi paskirtas generolas R. Bangerskis, štabo viršininku – pulkininkas A. Plensneris.
Kovos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1943 m. kovo mėn. Latvių legiono daliniai kovojo su SSRS kariuomene prie Leningrado, Volchovo, Velikajos, Opočkos ir kitur. 1944 m. liepos mėn. jie atsitraukė į Latviją. 19-oji divizija iki 1944 m. spalio kovėsi Vidžemėje prie Lubanos, Cesvainės, Skujenės, Morės, t. p. Kuršo katile – čia žuvo apie 3500 karių. 1945 m. kovo mėn. divizija buvo papildyta apie 2500 tuo metu Vokietijoje dislokuotos 15-osios divizijos karių. 19-ojoje divizijoje 1945 m. gegužės mėn. buvo apie 5200 karių. Dalis jų pasitraukė į Vokietiją arba Švediją, dalis tapo partizanais, kiti pateko į SSRS kariuomenės nelaisvę. 15-oji divizija 1945 m. sausio-kovo mėn. kovojo Vakarų Pomeranijoje. 1945 m. balandžio-gegužės mėn. daug legiono karių pasidavė į nelaisvę sąjungininkams.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gintautas Ereminas. Latvių legionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 604 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- A. Ezergailis. The Latvian Legion: Heroes, Nazis or Victims? A collection of documents From OSS War-Oimes investigation files 1945–1950 m. – Rīga, 1997.