Pereiti prie turinio

Vinco Kudirkos tiltas

Koordinatės: 54°46′37.55″ š. pl. 22°51′55.15″ r. ilg. / 54.7770972°š. pl. 22.8653194°r. ilg. / 54.7770972; 22.8653194 (Vinco Kudirkos tiltas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vinco Kudirkos tiltas
Tilto profilis
Vinco Kudirkos tiltas
Vinco Kudirkos tiltas
54°46′37.55″ š. pl. 22°51′55.15″ r. ilg. / 54.7770972°š. pl. 22.8653194°r. ilg. / 54.7770972; 22.8653194 (Vinco Kudirkos tiltas)
Vieta Kudirkos Naumiestis,
Šakių rajonas
Kerta Šešupę
Ilgis 73 m
Plotis 6 m
Pastatytas 1939 m.

Vinco Kudirkos tiltas – automobilių tiltas kelyje  138  VilkaviškisKudirkos NaumiestisŠakiai , kertantis Šešupę Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone. Tarpukaryje pastatytas gelžbetoninis tiltas vietoje senojo medinio tilto, aprašyto Vinco Kudirkos „Lietuvos tilto atsiminimuose“. Tiltui suteiktas Vinco Kudirkos vardas. 2021 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[1]

Pirmasis tiltas per Šešupę tuometiniame Vladislavove buvo medinis, pastatytas 1877 m. Skaldyti ledus padėdavo dvi eilės lytlaužų. Pirmosios jų ledus pasitikdavo atokiau nuo tilto, antrosios – prie pat tilto. 1895 m. mieste apsigyvenęs Vincas Kudirka, kamuojamas nepagydomos ligos, dažnai vaikščiodavo per tiltą į Meištų šilelį. Buvusį gražų ir tvirtą tiltą jis matė jau nykstantį, silpnėjantį... Tokį ir aprašė savo garsioje satyroje „Lietuvos tilto atsiminimai”.

Tiltas buvo naikinamas per karus. 1914 m. rugsėjo 1 d. atsitraukdama rusų kariuomenė tiltą iš abiejų galų apipylė žibalu ir padegė. Sudegė ir antrosios lytlaužos. Antrąjį aukštą tiltą, taip pat medinį, paskubomis surentė vokiečiai 1915 m. karo reikalams. Jį statė arčiau pirmųjų lytlaužų. Senoje vietoje statyti trukdė nesudegusios tilto liekanos. Buvo iškastas Šešupės kranto kalnas ir padarytas įvažiavimas į tiltą. Tai buvo prastas, siauras (vienos judėjimo krypties) tiltas. Jo galuose stovėjo sargyba. Po dvejų metų jį nugriovė patys vokiečiai. Trečiąjį aukštą medinį – taip pat pastatė vokiečiai 1917 m. Jis buvo platesnis, dviejų eilių judėjimo, tačiau jam stigo aukščio. Per didžiuosius pavasario potvynius vanduo pasiekdavo viršų.

Ketvirtojo, jau gelžbetoninio, tilto statyba per Šešupę (greta senojo iš vakarų pusės) pradėta 1938 m. gegužės mėnesį, pastačius laikiną žemą tiltą. 1938-ieji buvo jubiliejiniai metai – 20 metų Lietuvos nepriklausomybei. Jį ketinta pavadinti Vinco Kudirkos vardu, todėl tikėta jo statybą jubiliejiniais metais ir užbaigti. Šio tilto projekto autorius greičiausiai buvo inžinierius statybininkas Pranas Markūnas. Tilto statybai vadovavo jaunas inžinierius Adolfas Jazbutis. Nors tiltas numatytu laiku buvo pastatytas, bet 1939 m. sausio 23 d. komisija šio tilto iš rangovo nepriėmė dėl netinkamai atliktų darbų: nelaikė per šalčius daryta važiuojamosios dalies danga. Leido tik žmonėms vaikščioti. Gegužės mėnesį, atšilus orams, tilto danga pradėta taisyti. 1939 m. birželio 21 d. jau per jį leido judėjimą. Prie jo turėklų buvo pritvirtintos dvi skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtos paminklinės plokštės – bareljefai. Iškilmingas tilto atidarymas taip ir neįvyko, nes buvo atidėtas, kol nebus baigtas tvarkyti privažiavimo pylimas, be to, prasidėjo karas. Jau pirmos karo dienos rytą per šį tiltą Rytų link riedėjo vokiečių tankai ir kita karinė technika.

1944 m. rugpjūčio mėnesį, kai frontas priartėjo iš rytų, vokiečiai tiltą parengė sprogdinimui: į tuščiavidures atramas sukrovė sprogmenis, o laidą nutiesė Šešupe į pačią Prūsiją. Naumiestiečiai bijojo, kad tilto sprogdinimas nenušluotų aplinkinių namų. Teigiama, kad tiltą išsaugojo patys naumiestiečiai, nukirpdami laidus. Rusai skelbė, jog tiltą išgelbėjo raudonarmiečiai, vadovaujami Viktoro Zimino, kurio vardu tiltas pavadintas 1962 m.

Sovietmety nuo tilto buvo nuplėštos abi paminklinės plokštės. 1988 m. sugrąžinus tiltui Vinco Kudirkos vardą, jį papuošė dvi vienodos paminklinės plokštės, nes antrosios nepavyko surasti. 1992 m. pabaigoje nuo tilto abi plokštės vėl buvo piktadarių nuplėštos. 1995 m. prie tilto buvo pritvirtinta tik viena paminklinė plokštė. Nesuradus nuotraukų, antrąją imtasi atkurti iš žmonių atsiminimų. Jos modelį atkūrė dailininkė Skaistė Žilienė.

1983 m. abiejuose tilto galuose ant specialiai paruošto pagrindo paklotos 4 m ilgio pereinamosios plokštės. Tiltas pailgėjo iki 73 m (prieškaryje buvo 65 m).

Atkurtos ir pagamintos abiejų bareljefų kopijos puošia tiltą. Jo šventinimo iškilmės įvyko tik 1996 m. birželio 30 d., minint Vinco Kudirkos garsiosios satyros „Lietuvos tilto atsiminimai” šimtmetį.

Artimiausi tiltai per Šešupę
prieš srovę: Vinco Kudirkos tiltas pasroviui:
Prano Stanaičio tiltas tiltas Krasnoznamenske
  1. „Tiltas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.