Pranas Markūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pranas Markūnas
Gimė 1873 m. sausio 13 d.
Butkiškis, Andrioniškio valsčius
Mirė 1964 m. kovo 17 d. (91 metai)
Kaunas
Palaidotas (-a) Andrioniškio kapinėse
Veikla statybos inžinierius
Alma mater Sankt Peterburgo technologijos institutas, 1898 m.
Žinomas (-a) už gelžbetonio konstrukcijų projektavimo ir statybos Lietuvoje vienas pradininkų

Pranas Markūnas (arba Pranas Morkūnas; 1873 m. sausio 13 d. Butkiškis, Andrioniškio valsčius1964 m. kovo 17 d. Kaunas) – Lietuvos statybos inžinierius, gelžbetonio konstrukcijų projektavimo ir statybos Lietuvoje vienas pradininkų. Šiuo metu gelžbetonis laikomas vienas svarbiausių statybinių medžiagų.

P. Morkūno kapas Andrioniškio kapinėse

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pranas Markūnas pradžios mokyklą baigė Andrioniškyje. Šešerius metus lankė Panevėžio realinę mokyklą, o septintąją klasę baigė Balstogėje. 1898 m. baigė Sankt Peterburgo technologijos institutą. Iki 1919 m. Rusijos miestuose statė tiltus, kitus, daugiausia gelžbetoninius statinius. 1919 m. grįžęs į Lietuvą dirbo statybos inžinieriumi – projektavo ir statė gelžbetonio konstrukcijas. 19231941 m. dar ir Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) dėstytojas, privatdocentas. 19451956 m. pramonės statybos projektavimo instituto konstruktorius. P. Markūnas dirbo inžinieriumi Jenakijevo (Ukraina) „Petrovskije Zovadi“ gamykloje ištisą dešimtmetį, labai galimas dalykas, kad P. Vileišio paskatintas tuomet pradėjo domėtis gelžbetoniu bei tiltų projektavimu ir statyba. 1909 m. persikėlė į Saratovą, kuris garsėjo metalo apdirbimo, mašinų gamybos pramone ir kt. Čia P. Markūnas įsidarbino Grinhofo statybos bare inžinieriaus pareigoms ir atliko įvairius gelžbetonio darbus. P. Markūnas tuomet ėmėsi projektuoti tiltus ir ilgainiui tapo įžymiu gelžbetoninių konstrukcijų specialistu.

Tiesioginį inžinieriaus darbą P. Markūnas dirbo net penkiasdešimt septynerius metus. Tik sulaukęs 83 metų pasitraukė į pensiją. Bet ir toliau lankydavosi Projektavimo institute, konsultuodavo, domėjosi naujovėmis. Kai jam suėjo 90 metų, jį „Pramprojekto“ kolektyvas pripažino Garbės nariu, iškilmingai pagerbė. Mirė P. Markūnas 1964 m. kovo 17 dieną. Buvo dedama pastangų, kad P. Markūną palaidotų jo lėšomis pastatytos Andrioniškio bažnyčios šventoriuje, bet P. Markūną palaidojo Andrioniškio kapinėse, centrinėje kapinių vietoje ant kalnelio. „Pramprojekto“ kolektyvas pastatė jam paminklą. Akmeninis paminklas su metaline saulute, akmens plokštėje iškaltas Andrioniškio bažnyčios atvaizdas.

Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmiausia Lietuvoje gelžbetonis panaudotas 1887 m. Kauno VIII forto statyboje, kur betonas armuotas plieniniais bėgiais. Plieninė armatūra kiek vartota IX ir X fortų statybai. 1895 m. Kaune buvo pastatyta stačiatikių bažnyčia - soboras. Jo centrinis 16,35 m. skersmens kupolas yra gelžbetoninis. Įžymūs architektai ir inžinieriai statė nemažai statinių naudodami betoną ir gelžbetonines konstrukcijas, tačiau gelžbetonio naudojimo mastais jau Nepriklausomoje Lietuvoje visus pralenkė P. Markūnas. 19351938 m. suprojektavo pirmąją Lietuvoje Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčios Kaune plonasienę gelžbetoninę kevalinę stogo konstrukciją. Kaip konstruktorius prisidėjo prie V. Landsbergio-Žemkalnio, K. Reisono ir kitų architektų projektų.

Ypač reikšmingi krašto susisiekimui buvo gelžbetonio patriarcho Lietuvoje suprojektuoti gelžbetoniniai tiltai. Iki 1940 m. pagal jo projektus ir jam vadovaujant pastatyta daug gelžbetonio tiltų: 4 per Šventąją, 4 per Nevėžį, 8 per Šešupę, per Miniją ties Gargždais, per Nemuną ties Prienais, per Mūšą netoli Pasvalio. Ne visi jų dėl įvairių priežasčių išlikę, buvo perstatyti: Panevėžio „Laisvės“ ir Respublikos tiltai, Surviliškio–Kazokų, Krekenavos tiltai ir kt.

Taip pat projektavo ir pastatė pramonės pastatų (šaldytuvų ir skerdyklų Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, elevatorių Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, cukraus fabriką Marijampolėje ir kitus), Kristaus Karaliaus katedros Panevėžyje gelžbetonio bokštą (1930 m.), akmenų ir plytų mūro Andrioniškio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią (1935 m.).

Andrioniškyje pastatyta vienabokštė akmeninė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, kurią projektavo Vaclovas Michnevičius. Bažnyčia iškilo per trejus metus 1933-1935 m. Ją statant panaudotos moderniausios gelžbetoninės konstrukcijos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pranas Markūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 316 psl.
  • Architektas inžinierius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir jo darbų konstruktoriai. Algimantas Nakas. "Technika", 1997, 129 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]