Vincas Ignaitis-Ignatavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vincas Ignaitis-Ignatavičius (1912 m. kovo 14 d. Rusijos imperijos Vilkaviškio apskrities Keturvalakių valsčiuje – 1999 m. vasario 18 d. Toronte, Kanada) – teisininkas, vienas iš dailiojo čiuožimo pradininkų Lietuvoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete. 1938 m. įgijęs diplomą, Kauno, Ašmenos, Vilniaus teismuose dirbo teisėju.

Susidomėjo nauja sporto šaka šalyje – dailiuoju čiuožimu. 1935 m. Rygoje vykusioje SELL žiemos olimpiadoje netikėtai tapo nugalėtoju (tai pirmasis Lietuvos studentas, laimėjęs šiose tradicinėse Baltijos šalių jaunimo žaidynėse). 1937 m. Kaune dalyvavo trečiajame Lietuvos čempionate, kur užėmė pirmąją vietą. Tais pačiais metais įsteigė čiuožimo mokyklą ir jai iki 1941 m. vadovavo, parengė dailaus čiuožimo vadovėlį.

Tais laikais tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos buvo rengiamos ir tarpvalstybinės dailiojo čiuožimo varžybos; 1937 m., 1939 m. ir 1940 m. jose tarp vyrų nugalėjo V. Ignaitis. 1940 m. vasario 18 d. grąžintame Vilniuje įvyko paskutiniosios tarpukaryje Lietuvos Respublikos dailiojo čiuožimo pirmenybės. Aplenkęs nuolatinį savo varžovą Liudą Zeikų, jas laimėjo Vincas Ignaitis. 1941 m. TSRS čempionate jis užėmė ketvirtą vietą. Lietuvą okupavus naciams, surengtose šalies pirmenybėse nugalėjo 1942 m. ir 1944 m.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pervažiavo į vakarinę Vokietijos dalį, vėliau emigravo į Kanadą. Pastarojoje valstybėje dirbo čiuožimo treneriu. Pirmųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių Toronte Organizacinio komiteto vicepirmininkas. Vienas iš Ontarijo provincijos Delhi apylinkės lietuvių bendruomenės įkūrėju, 19511952 m. jai vadovavo. Dalyvavo 1980 m. steigiant Kanados lietuvių sporto fondą, rašė straipsnius Lietuvių enciklopedijai.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žmonių socialinis gyvenimas – Vilnius: Lietuvos Respublikos kraštotyros draugija, 1991

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]