Liudas Zeikus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Liudas Zeikus, slapyv. Ledėnas (1900 m. rugsėjo 26 d. Parausiuose, Vilkaviškio aps. – 1962 m. rugsėjo 7 d. Cicero, Ilinojaus valst., JAV) – Lietuvos sportininkas ir rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę, dalyvavo kovose ir buvo apdovanotas.[1] Brandos atestatą gavo Kauno suaugusiųjų gimnazijoje ir toliau studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Baigęs buhalterijos ir stenografijos kursus dirbo Respublikos Seime bei Vidaus reikalų ministerijoje.[2]

Susižavėjo žiemos sportu: žaidė ledo ritulį, buvo šios šakos treneriu. Didesnių laimėjimų pasiekė dailiajame čiuožime1932 m. tapo Lietuvos čempionu.[3]

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, artėjant frontui, pasitraukė į Vakarų Europą. Vėliau persikėlė į JAV, įsitraukė į literatūrinę veiklą. 1952 m. išleido poemą „Minijanas“, po dviejų metų – romaną „Laiptai į tolumas“.[4] Mašinraščiuose liko romanai „Audra tyloje“, „Pėdos per laisvę“ , „Siaubas“, „Prašau, generole“, „Dėmėtas veidas“, „Be tikslo“; pjesės „Pro laisvę į tuštumą“ ir „Pas seną bajorą“, rankraščiuose – kt. kūriniai.[5]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Apdovanoti savanoriai // Karys, 1929 m. Nr. 9, psl.9
  2. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai (Biografinis žinynas), II tomas. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas: Vilnius, 2002, psl. 518
  3. Dailusis čiuožimas // Sporto enciklopedija
  4. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai (Biografinis žinynas), II tomas. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas: Vilnius, 2002, psl. 518
  5. Liudas Zeikus // Pasaulio lietuvių archyvas