Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
54°38′53″š. pl. 23°02′13″r. ilg. / 54.648111°š. pl. 23.036956°r. ilg.
 | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Vilkaviškio |
| Savivaldybė | Vilkaviškio rajonas |
| Gyvenvietė | Vilkaviškis |
| Adresas | Vytauto g. 14 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1881 m. |
| Stilius | istorizmas |
Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra stovi Vilkaviškyje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prienų seniūnas Steponas Pacas 1620 m. pastatė medinę bažnyčią. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1870 m. bažnyčia buvo pasenusi, audros nulankstytais bokštų kryžiais.
1663 m. Alvito ir Vilkaviškio klebonas buvo Jonas Pukienis Starkevičius (Joannes Pukien Starkiewicz). Matyt, tuo metu Vilkaviškio parapija buvo menka, nes su Alvitu turėjo tą patį kleboną. Tų metų bažnyčios dviejuose inventoriuose daugiausia surašyti bažnytiniai indai ir drabužiai, apie pačią bažnyčią žinios skurdžios. Minima, kad bažnyčioje buvęs 6 registrų pozityvas, pirktas klebono Adomo Starkevičiaus (dar vadinamo Adomu Jonu Pukieniu) už 500 auksinų, tačiau jį per karą paėmę prūsai. Antrą kartą pozityvą įrengęs už 600 auksinų tas pats klebonas. Jis bažnyčios sienas ir lubas papuošęs paveikslais, ir tai kainavę 300 auksinų. Šventoriaus sutvarkymas kainavęs 76 auksinus. Varpinės apkalimas lentomis - 65 auksinus. Bažnyčios vidaus paramstymas stulpais arba pilioriais, apdengimas naujais gontais kainavęs 80 auksinų. Bažnyčia turėjo 50 valdinių Jasienavičių, Rupeikų ir Masiukų kaimuose.
1870–1881 m. pastatyta mūrinė neoromaniško stiliaus dvibokštė bažnyčia. Statyba rūpinosi klebonas Antanas Lesniauskas ir vikaras Jonas Siaurusaitis. Bažnyčią 1884 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. 1906 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas M. Dabrila), perėmęs parapijos biblioteką, 1906 m. įsteigęs 8 lietuviškas mokyklas (valdžia vėliau jas uždarė). Suburtas „Žiburio" choras. Skyrius rengė viešus lietuviškus vakarus su vaidinimais.
1926 m. įsteigta Vilkaviškio vyskupija, bažnyčia tapo katedra. Pirmasis vyskupas buvo Antanas Karosas, jo padėjėjas – vyskupas Mečislovas Reinys. 1930 m. į Vilkaviškį ir Gižus atkelta kunigų seminarija, kuriai pastatyti 3 mūriniai rūmai, 1937 m. pastatyti parapijos namai su 1000 vietų sale. 1944 m. katedra apgriauta, sudegė. Jos remontui būtų pakakę pusės metų, tačiau sovietinė valdžia katedros remontuoti neleido ir baigė ją griauti. Pamatai buvo užpilti žemėmis ir apaugo krūmais. Iš nugriautos katedros plytų pastatyti du dviaukščiai namai. Katedros vietoje įrengtas skveras.
Parapijos klebonas kun. Vytautas Gustaitis ir architektų grupė, vadovaujama prof. Vytauto Nasvyčio, 1991 m. pradėjo katedros statybą. Nuspręsta statyti naują katedrą ant senosios pamatų. Tai buvo nelengvas darbas, nes senasis katedros projektas neišlikęs. Naują statybos projektą parengė J. Palaima, remdamasis senomis nuotraukomis ir žmonių prisiminimais. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį pašventinti pamatai. Pašventinimo iškilmėse, be vysk. Juozo Žemaičio, dalyvavo šioje parapijoje darbavęsi Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius ir Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas. Į pamatą įdėta kapsulė su katedros istorija, pamatų projektu ir statytojų vardais. Vysk. Juozas Žemaitis įmūrijo pirmą akmenį.
Ne tik parapijiečių, bet ir visos vyskupijos bei geradarių iš užsienio remiami darbai vyko gana sparčiai ir buvo baigti 1998 m. pirmoje pusėje. 1998 m. liepos 11 d. naująją Vilkaviškio katedrą konsekravo vysk. Juozas Žemaitis, dalyvaujant Apaštaliniam Nuncijui arkivyskupui Erwin Josef Ender, Respublikos prezidentui Valdui Adamkui, Vilniaus ir Kauno arkivyskupams metropolitams Audriui Juozui Bačkiui ir Sigitui Tamkevičiui, Paderborno (Vokietija) arkivyskupui Johannes Degenhardt, Kelno kardinolo augziliarui vyskupui Manfred Melzer, Lyko (Lenkija) vyskupui Wojciech Ziembai, kitiems Lietuvos ir Lenkijos vyskupams, kunigams bei garbingiems svečiams ir minioms tikinčiųjų.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia istoristinė, dviejų skirtingo aukščio tūrių, dvibokštė. Turi 4 altorius. Šventorius aptvertas. Katedros šventoriuje išraiškinga skulptūra „Budavonės kankiniai" pasakoja apie tragišką trijų kunigų žūtį 1941 m. Budavonės miške.
