Budionovka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Raudonarmietis su budionovka (1926 m.)

Budionovka (rus. будёновка) – smailiaviršūnė raudonarmiečių milinė kepurė, kuri forma priminė senovės Rusios karių naudotus šišako tipo šalmus.

Kepurę pradžioje vadino bogatyrka (rus. богатырка), kadangi ji priminė senovės karių šalmus. Vėliau ją ėmė vadinti pagal pavardes karvedžių, kurių daliniai pirmieji gavo šias kepures – pagal M. Frunzę frunzevka (фрунзевка) ir pagal S. Budioną budionovka. Budionovka tapo pagrindiniu pavadinimu.

1919 m. buvo paskelbtas oficialus žieminės budionovkos aprašymas. Tai šalmo šišako pavidalo kepurė iš dengiamosios spalvos milo su vatiniu pamušalu. Viršugalvinę dalį sudaro šeši viršun siaurėjantys trikampiai. Priekyje šalmas turi dygsniuotą ovalų snapelį, o užpakalyje – antsprandį, kuri kampai atsikišę pirmyn ir po smakru užsegami sagomis. Antsprandis gali būti užlenktas aukštyn ir prisegtas prie viršugalvinės dalies dviem sagomis. Virš snapelio prisiuvama audeklinė 8,8 cm skersmens juodai apkraštuota žvaigždė. Žvaigždės centre įsegamas ženkliukas kokarda. Žvaigždės spalva atitiko kariuomenės rūšies spalvą:

  • pėstininkai – avietinė
  • kavalerija – mėlyna
  • artilerija – oranžinė
  • aviacija – žydra
  • inžinerinė kariuomenė – juoda (apvadas – raudonas)
  • pasieniečiai – žalia

Vasarinės budionovkos buvo siuvamos iš palapinėms naudojamos drobės ar medvilninio šviesiai pilko ar panašios spalvos audeklo, o antsprandis buvo neatverčiamas. 1924 m. vasarines budionovkas vėl pakeitė furažkos.