Vida Žilinskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vida Žilinskienė
Gimė 1942 m. birželio 25 d. (81 metai)
Skodinių km., Kupiškio raj.
Tėvas Justinas Augustinas (1901–1985)
Motina Ona Augustinienė (Balaišytė) (1909–2004)
Sutuoktinis (-ė) habil. dr. prof. Pranas Juozas Žilinskas (g. 1942 m.)
Vaikai mg. Egidija Juškienė (g. 1968 m.), prof. dr. (HP) Justinas Žilinskas (g. 1974 m.)
Veikla kalbininkė lituanistė
Sritis lingvostatistika
Alma mater Kauno technologijos universitetas
Vilniaus pedagoginis universitetas

Vida Žilinskienė (Augustinaitė) (g. 1942 m. birželio 25 d. Skodiniuose, Kupiškio rajonas) – inžinierė, kalbininkė lituanistė, pirmųjų lietuvių kalbos dažninių žodynų sudarytoja, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentė (nuo 1994 m.), Kalbos kultūros katedros vedėja (nuo 1998 iki 2010).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvai – Justinas Augustinas ir Ona Augustinienė (Balaišytė). Vyras – Pranas Juozas Žilinskas. Dukra – Egidija Juškienė (Žilinskaitė) . Sūnus – Justinas Žilinskas.

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1955 m. baigė Skodinių septynmetę mokyklą, 1959 m.Kupiškio V. Rekašiaus vidurinę mokyklą. Nuo 1959 m. iki 1965 m. studijavo Kauno politechnikos institute, įgijo radijo inžinieriaus kvalifikaciją. Studijų metais dalyvavo Kauno politechnikos instituto dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas“. 1980 m. vasario 26 d. Vilniaus valstybiniame universitete baigė baltų kalbų aspirantūrą ir apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Lietuvių kalbos publicistikos tekstų morfologijos statistinė analizė lietuvių kalbos publicistikos dažninio žodyno duomenimis“[1] (darbo vadovė – dr. Tamara Jokubaite – Latvijos mokslų akademijos Latvių kalbos institutas), humanitarinių mokslų (lietuvių filologijos krypties kalbotyros šakos) daktarė. 1986 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą.

Mokslinė, pedagoginė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos prietaisų gamyklos inžinierė konstruktorė, VU Filologijos fakulteto Fonetikos laboratorijos inžinierė, dėstytoja, ir Mokslinių tyrimų skyriaus vyr. moksline bendradarbė; Matematikos ir informatikos instituto Mokslinių tyrimų automatizavimo laboratorijos Lingvistinių darbų kompiuterizavimo skyriaus vyr. mokslinė bendradarbė; Lietuvos policijos akademijos, Lietuvos teisės akademijos, MRU Kalbos kultūros katedros docentė, katedros vedėja.

VU dėstė technines mokymo priemones, lietuvių kalbą kitataučiams ir matematinę lingvistiką, MRU – kalbos kultūrą, teisės tekstų kalbą ir specialybės kalbą.

Moksliniai interesai – dažniniai žodynai, įvairių kalbos lygmenų statistinių dėsningumų tyrimai, lingvostatistiniai lietuvių kalbos stilių tyrimai, lietuvių ir latvių kalbų lingvostatistinių duomenų lyginimas, lietuvių kalbos taisyklingumo tyrimai.

Pirmoji iš lietuvių kalbininkų pradėjo išsamius statistinius lietuvių kalbos tyrimus ir sudariusi pirmuosius lietuvių kalbos dažninius žodynus. 1977 m. dar elektronine skaičiavimo mašina Minsk-32 sudarė pirmąjį lietuvių kalbos dažninį žodyną, skaičiuotą iš 300 000 publicistikos tekstų žodžių pavartojimų. Visą dažninį žodyną sudaro 4 žodynai: žodžių dažninis žodynas mažėjančio dažnio tvarka, žodžių dažninis žodynas abėcėlės tvarka, žodžių formų dažninis žodynas mažėjančio dažnio tvarka ir žodžių formų dažninis žodynas abėcėlės tvarka. Žodynų rankraščiai yra saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje. 1990 m. išspausdintas tik žodžių dažninis žodynas mažėjančio dažnio tvarka.

Nuo 1994 iki 1996 m. pagal tą pačią metodiką iš keturių funkcinių lietuvių kalbos stilių tekstų (iš kiekvieno stiliaus tekstų po 300 000 žodžių pavartojimų; iš viso 1,2 mln. žodžių pavartojimų) parengė (kartu su Laima Grumadiene) po šešis kompiuterinius kiekvieno stiliaus žodynus: žodžių dažninį žodyną mažėjančio dažnio tvarka, žodžių dažninį žodyną abėcėlės tvarka, žodžių dažninį atgalinį žodyną, žodžių formų dažninį žodyną mažėjančio dažnio tvarka, žodžių formų dažninį žodyną abėcėlės tvarka ir žodžių formų atgalinį žodyną. Iš atskirų stilių dažninių žodynų sudarė dabartinės rašomosios lietuvių kalbos tokius pačius dažninius žodynus. Iš visų šių sudarytų žodynų išleisti tik du: Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodynas mažėjančio dažnio tvarka (1997 m.) ir Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodyną abėcėlės tvarka (1998 m.). Žodžių formų žodynai ir atgaliniai žodžių ir žodžių formų žodynai yra kompiuteriniu pavidalu.

1987–1994 m. rengė Dabartinės lietuvių kalbos žodyno III leidimo kompiuterinį žodyną su duomenų paieška pagal įvairiausias žodyne esančias nuorodas. Iš šio žodyno sudarė ir išleido Dabartinės lietuvių kalbos atgalinį žodyną (1995 m.).


   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Turėtų būti nurodyti keli svarbiausi darbai, o ne pilna bibliografija
Jei galite, sutvarkykite.


Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso paskelbusi per 110 mokslinių ir metodinių straipsnių, žodynų, mokomųjų knygų, skaičiusi pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose.

Žodynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žilinskienė, V. Lietuvių kalbos dažninis žodynas. Vilnius: Mokslas, 1990, 176 p.
  • Dabartinės lietuvių kalbos atgalinis žodynas / sudarytoja V. Žilinskienė. Vilnius: „Mokslo aidai“, 1995.– 890 p.
  • Žilinskienė, V., Grumadienė, L. Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodynas: mažėjančio dažnio tvarka. Vilnius: Mokslo aidai, 1997, XXXIV, 398 p.
  • Žilinskienė, V., Grumadienė, L. Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodynas: abėcėlės tvarka. Vilnius: Mokslo aidai, 1998, XXXVI, 474 p.
  • Žilinskienė, V., Grumadienė, L. Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kategorijų lietuvių–rusų kalbų minimalieji žodynai: pirmosios, antrosios ir tečiosios kvalifikacinės kategorijos. Kaunas: Šviesa, 1998, 71 p.; Vilnius: UAB nacionalinių tyrimų centras, 1999, 119 p.; 182 p.
  • Žilinskienė, V., Kalėdienė, L. Valstybinės kalbos mokėjimo pirmosios, antrosios ir tečiosios kvalifikacinės kategorijos lietuvių – anglų kalbų minimalieji žodynai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto Leidybos centras, 2006, 88 p.; 113 p.; 192 p.

Mokomieji leidiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žilinskienė, V., Kunevičienė, A., Pečkuvienė, L. Specialybės kalbos kultūra: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003, psl. 270.
  • Žilinskienė, V., Pečkuvienė, L. Kalbos patarimai studentams: mokomasis leidinys, Vilnius: MRU leidybos centras, 2005, 99 p.
  • Žilinskienė, V., Akelaitis, G., Pečkuvienė, L. Specialybės kalba: administracinės kalbos vadovėlis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, 424 p.

Svarbiausi moksliniai straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žilinskienė, V., Jakubaite, T. Kai kurių statistinių charakteristikų lyginimas latvių. ir lietuvių kalbose. Latvijos TSR Mokslų akademijos žinios. Ryga, 1980, Nr.11, p. 74–80 (rusų kalba).
  • Žilinskienė, V. Lietuvių publicistikos kalbos dalių koreliacinė ir klasterinė analizė. Kalbotyra. 1981, Nr.32(1), p. 121–133.
  • Žilinskienė, V. Skoliniai lietuvių publicistikoje. Kalbotyra. 1983, Nr.34(1), p. 108–116.
  • Žilinskienė, V. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidimo kompiuterizuota statistinė analizė. Lituanistica. 1995, Nr.1, p. 78–83.
  • Žilinskienė, V. Lietuvių ir latvių kalbų publicistikos leksikos ir morfologijos pagrindinės statistinės charakteristikos. Lituanistica. Vilnius, 2001, Nr.3(47), p. 69–79.
  • Žilinskienė, V. Lietuvių ir latvių kalbų publicistikos leksikos ir morfologijos raida statistiniu požiūriu. Linguistica Lettica. Ryga, 2001, Nr.9, p. 155–168.
  • Žilinskienė, V. Žodžių formų vartojimas lietuvių kalbos dalykinio ir publicistinio stilių duomenimis. Lituanistika, 2002, Nr.1(49). p. 106–116.[2]
  • Žilinskienė, V. Gramatinių formų vartojimas lietuvių kalbos moksliniame stiliuje. Acta Linguistica Lithuanica (Lietuvių kalbotyros klausimai). T. XLVI, Vilnius, 2002. p.173–183.[3]
  • Žilinskienė, V. Publicistikos tekstų daiktavardžių ir būdvardžių kirčiuočių dažnumas. Žmogus ir žodis: didaktinė lingvistika. T. 1, Vilnius, 2003, p.49-56.
  • Žilinskienė, V. Mokslinių tekstų daiktavardžių ir būdvardžių kirčiuočių dažnumas. Žmogus ir žodis: didaktinė lingvistika. T. 6, 2004, p. 48-53.
  • Žilinskienė, V. Skolintos šaknies žodžių vartojimas dalykinio stiliaus tekstuose. Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba. Vilnius, 2004, p.162-176.
  • Žilinskienė, V. Daiktavardžio ir jo gramatinių formų vartojimo dažnis lietuvių kalbos stiliuose. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. Nr. 1, Vilnius, 2005, p. 379–393.
  • Žilinskienė, V. Vardažodžių, įvardžių ir jų gramatinių formų vartojimas lietuvių kalbos stiliuose. Lituanistica, 2005, Nr. 4 (64), p. 28–44.
  • Žilinskienė , V. Beletristikos tekstų daiktavardžių ir būdvardžių kirčiuočių dažnumas / Frequency of Stressed Nouns and Adjectivees within Fiction Text. Žmogus ir žodis. 2006, 1, p. 56-64.[4]
  • Žilinskienė, V. Veiksmažodžio formų vartojimas lietuvių ir latvių kalbų skirtingų funkcinių stilių tekstuose. Baltų filologija. Rīgā, 2007, p. 139–151.
  • Žilinskienė, V. Terminų ir kitos kalbos problemos personalo vadybos vadovėlyje. Specialybės kalba: terminija ir studijos. Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: MRU Leidybos centras, 2008, p. 135–143.
  • Žilinskienė, V. Administraciniame stiliuje dažniausiai vartojamų žodžių kirčiavimo ypatumai ir problemos. Viešoji politika ir administravimas. Vilnius, 2008, t. 25, p. 83-92.
  • Žilinskienė, V. Skirtingų lietuvių kalbos stilių daiktavardžių kirčiuočių dažnumas. Žmogus ir žodis: didaktinė lingvistika. Vilnius, 2010, Nr.1, p. 111–121.
  • Žilinskienė, V. Lietuvių kalbos raida ir Lietuvos valstybė. Regnum est: 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomybės Aktui – 20. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, p. 649–672.

Memuaristika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žilinskienė, Vida. Skodiniai // Knyga Keliai veda Kupiškin: sudarytojas Petras Pečiūra. Vilnius, 2000, p. 113–124.
  • Žilinskienė, Vida. Juozo Balaišio – Justino Augustino šeimos // Knyga Mūsų Skodiniai: sudarytojas Algirdas Vaitiekūnas. Klaipėda, 2001, p. 14-21.
  • Kupiškėnų enciklopedija. Vyriausias redaktorius ir sudarytojas Vidmantas Jankauskas. Redaktoriai: Vida Žilinskienė, Bronius Kurkulis. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, T. I: A–J, 608 p.
  • Kupiškėnų enciklopedija. Vyriausias redaktorius ir sudarytojas Vidmantas Jankauskas. Redaktoriai: Vida Žilinskienė, Bronius Kurkulis. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, T. II: K–P, 728 p.
  • Žilinskienė, Vida. Pokaris mažos mergaitės akimis (epizodai). // Kupiškis: kultūra ir istorija. 2012, Nr. 10, p. 73-81. ISSN 1648-942X
  • Kupiškėnų enciklopedija. Vyriausias redaktorius ir sudarytojas Vidmantas Jankauskas. Redaktorė: Vida Žilinskienė. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2017, T. III: R–Ž, 736 p.
  • Totoris, Alvydas. Laičiai. Kaimas prie Žvikės. Redaktorė Vida Žilinskienė. Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 2015, 380 p. {Kupiškėnų biblioteka / 14}. ISBN 978-609-447-173-5.
  • Žilinskas, Pranas Juozas. Kupiškėnai – Patagonijos kolonistai. Redaktorė Vida Žilinskienė. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2017, 151 p. {Kupiškėnų biblioteka / 16}. ISBN 978-609-447-239-8.
  • Mes – Vilniaus kupiškėnai. Sudarė Filomena Marčiulionienė. Redaktorė Vida Žilinskienė. Vilniaus kupiškėnų klubas, 2018, 576 p. ISBN 978-455-421-6.
  • Vidmantas Jankauskas. Ką tyli akmenys. Viksvų giminės istorija. Redaktorė Vida Žilinskienė. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018, 272 p. {Kupiškėnų biblioteka / 17}. ISBN 978-609-447-306-7.
  • Kukaukos šviesuliai / [sudarytojas Vidmantas Jankauskas, kalbos redaktorė Vida Žilinskienė]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla ir spaustuvė, [2019]. – 221, [2] p.: iliustr., nuotr. – {Kupiškėnų biblioteka / 20}. ISBN: 978-609-447-335-7.
  • Žilinskienė, Vida. Taip buvo Skodinių mokykloje. // Kupiškis: kultūra ir istorija. 2019, Nr. 17, p. 149-157. ISSN 1648-942X

Publicistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vida Žilinskienė – Kupiškėnų enciklopedija. Mokslo Lietuva, 2007 m. liepos 5 - 18 d. Nr. 13 (369)[5]
  • Dr. Vida Žilinskienė – tarp matematikos ir kalbos. Bernardinai, 2012-06-26. Rubrikose: Atmintis » Portretai[6]
  • Dr. Vida Žilinskienė. Išleisti du kupiškėnų enciklopedijos tomai. Bernardinai, 2012-10-23. Rubrikose: Kultūra » Informacija, Atmintis » Informacija.[7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]