Pranas Juozas Žilinskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pranas Juozas Žilinskas
Gimė 1942 m. lapkričio 11 d. (81 metai)
Buenos Airės, Argentina
Tėvas Pranas Žilinskas
Motina Juzefa Žilinskienė
Sutuoktinis (-ė) dr. Vida Žilinskienė (g. 1942)
Vaikai Egidija (g. 1968), dr. Justinas Žilinskas (g. 1974)
Veikla fizikas
Sritis metrologija, fizikos terminologija, terminografija
Organizacijos Vilniaus universitetas
Alma mater Kauno technologijos universitetas
Žymūs apdovanojimai

LTSR Ministrų Tarybos premija (1987), Geriausias universiteto dėstytojas (2013), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimas už reikšmingus darbus lietuviškos terminijos kūrimo, mokslo kalbos puoselėjimo ir visuomenės kalbinio švietimo srityse (2016)

Pranas Juozas Žilinskas (g. 1942 m. lapkričio 11 d. Buenos Airėse, Argentina) – lietuvių fizikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1942 m. lapkričio 11 d. Buenos Airėse, Argentinoje, tarpukario Lietuvos emigrantų Prano ir Juzefos Žilinskų šeimoje[1]. Iki 1955 m. mokėsi Buenos Airėse Mariano Moreno vardo mokykloje Nr. 2. 1955 m. su tėvais atvyko į Lietuvą ir 1961 m. baigė Kauno A. Mickevičiaus vid. mokyklą[1]. 1961–1966 m. studijavo radijo inžineriją Kauno politechnikos institute ir dalyvavo Kauno politechnikos instituto dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas“, 19691972 m. – Vilniaus universiteto aspirantūroje[2] (specialybė – matavimo technika). 1972 m. Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Holo efekto didelės varžos puslaidininkiuose matavimo aparatūros komplekso tyrimas“ (vadovai – Aloyzas Sakalas ir Jurgis Viščakas), o 1994 m. (jau Kauno technologijos universitete – KTU) – habilituoto technologijos mokslų daktaro (elektros ir elektronikos inžinerijos krypties) disertaciją „Elektroninių ir optoelektroninių keitiklių projektavimo principai“[3].

Nuo 1966 m. Vilniaus universitete (VU) dirba mokslinį ir pedagoginį darbą[1]. Nuo 1988 m. – docentas, nuo 1996 m. – VU Fizikos fakulteto Kietojo kūno elektronikos katedros profesorius[4][5]. Nuo 2014 m. VU senatas suteikė afiliuotojo profesoriaus vardą.

Buvo mokslinio žurnalo „Matavimai“ (KTU Metrologijos institutas, ISSN 1392–1223) redakcijos kolegijos narys[6].

Žmona Vida Žilinskienė (humanitarinių mokslų daktarė, docentė), Mykolo Romerio universitetas, vaikai: dukra Egidija (finansų magistrė), sūnus Justinas Žilinskas (socialinių mokslų daktaras (HP), Mykolo Romerio universiteto profesorius)[2], rašytojas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinės veiklos kryptys – elektroniniai ir optoelektroniniai keitikliai, matavimo technika, metrologija[4], fizikos terminologija, terminografija. Virš 70 mokslinių straipsnių ir 29 išradimų (TSRS) autorius. Moksliniai straipsniai spausdinti šiuose moksliniuose žurnaluose: Электричество, Приборы и техника эксперимента, Электрохимия, Радиоэлектроника, Радиотехника, Technical Physics, Elektronika ir elektrotechnika, Matavimai, Environmental and Chemical Physics, Materials science = Medžiagotyra, Journal of Electrostatics ir kt.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vytautas Valiukėnas, Pranas Juozas Žilinskas. „Tarptautinis pagrindinių ir bendrųjų metrologijos terminų žodynas“. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. – 93 p. ISBN 5-420-01422-x (2-as leidimas – 1998, ISBN 5-420-01448-3)
  • Vytautas Valiukėnas, Pranas Juozas Žilinskas. „Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas“ (lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, rusų kalbomis). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. – 1163 p. ISBN 5-420-01568-4 (2009 – CD versija, ISBN 978-5-420-01650-3)
  • Vilius Palenskis, Vytautas Valiukėnas, Valerijonas Žalkauskas, Pranas Juozas Žilinskas. „Fizikos terminų žodynas“ (lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų kalbomis). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. – 1631 p. ISBN 978-5-420-01624-4 (elektroninė (ne galutinė) versija – www.ff.vu.lt/ftz)
  • Angelė Kaulakienė, Jonas Matukas, Vilius Palenskis, Vytautas Valiukėnas, Pranas Juozas Žilinskas. „Aiškinamasis elektrotechnikos ir elektronikos gaminių žodynas“. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014. – 672 p. ISBN 978-5-420-01738-8

Mokomosios knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pranas Juozas Žilinskas. „Elektrinių virpesių laboratoriniai darbai“. Vilnius: Vilniaus valstybinis V. Kapsuko universitetas, 1984. – 90 p.:iliustr
  • Pranas Juozas Žilinskas. „Mikroelektronikos grandinių laboratoriniai darbai“. Vilnius: Vilniaus valstybinis V. Kapsuko universitetas, 1988. – 86 p.:iliustr.
  • Pranas Juozas Žilinskas. „Techninė grafika“. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1996. – 67 p.:iliustr. ISBN 9986-19-164-5
  • Pranas Juozas Žilinskas. „Patarimai ruošiantiems rašto darbus“. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2000. – 155 p.:iliustr. ISBN 9986-19-365-6 (2-as leidimas – 2001, 3-as – 2003)
  • Pranas Juozas Žilinskas. „Netiesinių elektrinių grandinių virpesiai“. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004. – 153 p.:iliustr. ISBN 9986-19-662-0
  • Pranas Juozas Žilinskas. „Radijo bangos“. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. – 64 p.:iliustr. ISBN 978-609-459-1662-2
  • Pranas Juozas Žilinskas. „Rašto darbai: Ką būtina žinoti rengiant tiksliųjų mokslų rašto darbą“. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 188 p. ISBN 978-609-459-597-4

Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Stefania De Curtis, Julián Fernández Ferrer. „Fizika“. Kaunas: „Šviesa“, 2000. – 93 p.:iliustr. ISBN 5430-027-99-5 (iš italų k.)
  • Sonia FERNÁNDEZ-VIDAL. „Niko kelionė per laiką ir erdvę“. Vilnius: „Tyto Alba“, 2014. – 212 p. ISBN 978-609-466-054-2 (iš ispanų k.)

Knyga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kupiškėnai – Patagonijos kolonistai: [dokumentinė apybraiža] / Pranas Juozas Žilinskas. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2017. – 196 p. : iliustr. ISBN 978-609-447-239-8 (anotacija ispanų k.)

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1987 m. – LTSR Ministrų Tarybos premija už darbą „Supergreitų GaAs puslaidininkinių prietaisų sukūrimas taikant joninę-plazminę technologiją“[7]
  • 2013 m. – Geriausias Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dėstytojas.[8]
  • 2016 m. – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimas už reikšmingus darbus lietuviškos terminijos kūrimo, mokslo kalbos puoselėjimo ir visuomenės kalbinio švietimo srityse.[9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]