Viačeslavas Silinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Viačeslavas Silinas
Gimė: 1907 m. vasario 22 d.
Tula
Mirė: 1975 m. lapkričio 20 d. (68 metai)
Veikla: tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius
Organizacijos: CKIB SOO
Alma mater: Tulos mechanikos technikumas
Žymūs apdovanojimai:

Medal Lenin Prize.pngOrder of Lenin obverse Turova TB.pngOrder of Lenin obverse Turova TB.pngOrder of the Red Banner of Labour OBVERSE.jpg Order of the Red Banner of Labour OBVERSE.jpg Order Of The Patriotic War (2nd Class).png

Viačeslavas Silinas (rus. Вячеслав Иванович Силин; 1907 m. vasario 22 d., Tula – 1975 m. lapkričio 20 d.) – tarybinis ginklų konstruktorius, Lenino premijos laureatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viačeslavas Ivanovičius Silinas gimė 1907 m. vasario 22 d. Tuloje.

Nuo 1919 m. dirbo Tulos ginklų gamykloje. 1931–1932 m. tarnavo Raudonojoje Armijoje. 1938 m. pabaigė Tulos mechanikos technikumo vakarinę skyrių.

Nuo 1932 m. – konstruktorių biuro CKB Nr. 14 darbuotojas, dirbo inžinierių konstruktorių pareigose.

Nuo 1941 m. spalio iki 1943 m. spalio kartu su įmone buvo evakuacijoje Zlatouste (Čeliabinsko sritis).

1960 m. V. Silinas perkeltas į CKIB SOO. Čia dirbo skyriaus viršininku ir skyriaus vyriausiuoju konstruktoriumi. Šioje organizacijoje dirbo iki gyvenimo pabaigos.

V. Silinas mirė 1975 m. lapkričio 20 d.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jam dalyvaujant ir vadovaujant buvo sukurta nemažai karinės technikos, dalis kurios liko bandomaisiais pavyzdžiais, o dalis buvo priimta į ginkluotę.

  • Dalyvavo grupėje, kūrusioje aviacinį kulkosvaidį ŠKAS.
  • 1935 m. – 7,62 mm sparčiašaudis aviacinis kulkosvaidis „Sibemas“. Konstruktoriai V. Silinas, M. Berezinas ir P. Morozenka. Automatika revolverinės schemos, pasižymėjo unikalia šaudymo sparta 6000 šūv./min. Šio kulkosvaidžio projektavimo darbai buvo nutraukti. Buvęs TSRS ginkluotės liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Novikovas memuaruose rašė[1]: „V. Silino, M. Berezino ir P. Morozenkos sukonstruotas kulkosvaidis pasižymėjo neįtikėtina šaudymo sparta – 6000 šūvių per minutę. Deja, šio kulkosvaidžio tinkamai neįvertino ir jo konstravimo darbus nutraukė. Jo veikimo principą panaudojo vokiečiai, karo viduryje sukūrę 20 mm automatinės revolverinės patrankos modelį, o karo pabaigoje – ir bandomuosius jos pavyzdžius. Po karo šį principą panaudojo amerikiečiai, 6-to dešimtmečio viduryje sukūrę savo sparčiašaudį aviacinį ginklą.“
  • 1937 m. – 7,62 mm dvivamzdis aviacinis kulkosvaidis CKVSV-19 (rus. ЦКВСВ-19)[2]
  • 1939 m. – Stovinio 7,62 mm kulkosvaidžio konkursui V. Silinas pateikė kulkosvaidį TKB-67, kuris atlaikė bandymus poligone ir buvo priimtas į ginkluotę su GRAU indeksu 56-P-427. Už šio kulkosvaidžio kūrimą apdovanotas Lenino ordinu.
  • Karo metais V. Silinas dalyvavo tobulinant aviacines patrankas VJa-23 (23 mm) ir B-20 (20 mm). Patrankai B-20 pasiūlė patobulinimą, leidusį efektyviai tiekti iš juostos šovinius. Už šį išradimą apdovanotas II laipsnio Tėvynės karo ordinu.
  • 5-to dešimtmečio pabaigoje ir 6-to dešimtmečio pradžioje dalyvavo kuriant 7,62 mm tankinius kulkosvaidžius TKB-440 ir TKB-458M (naudojo originalius šovinius). TKB-440 buvo sėkmingai sukurtas, skirtas tankui T-54. Rekomenduotas priimti į ginkluotę, tačiau jo gamyba nebuvo pradėta dėl pramonės nepasiruošimo. Už TKB-440 V. Silinas apdovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu.
  • 6-tasis dešimtmetis – tobulintos aviacinės patrankos TKB-505 (23 mm) ir TKB-515 (30 mm). TKB-515 buvo sėkmingai sukurta, bet nepradėta gaminti, nes į ginkluotę nepriėmė lėktuvo, kuriam ji buvo skirta.
  • 1960–1963 m. – sukurtas 73 mm stovinis granatsvaidis SPG-9 Kopjo (bendraautoris A. Aleksejevas). Už šį ginkluotėn priimtą ginklą V. Silinas apdovanotas S. Mosino vardo premija ir antruoju Darbo raudonosios vėliavos ordinu.
  • 1961–1966 m. – lygiavamzdė 73 mm savitaisė patranka 2A28 Grom (bendraautoriai V. Zaicevas, N. Pasenka ir V. Volkovas). Tai pagrindinis pėstininkų kovos mašinų BMP-1 irBMD-1 ginklas. Už šį darbą V. Silinas apdovanotas Lenino premija.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]