Aviacinis kulkosvaidis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
JakB-12,7 sumontuotas sraigtasparnyje Mi-24

Aviacinis kulkosvaidis (rus. авиационный пулемет) – kulkosvaidis, skirtas naudoti lėktuvuose ir sraigtasparniuose.

Aviacinių kulkosvaidžių ypatumai:

  • Didelė šaudymo sparta. Tiek oro mūšyje, tiek šturmuojant antžeminius taikinius, nežiūrint didelio lėktuvo greičio, į taikinį turi pataikyti tam tikras skaičius kulkų.
  • Pakankamai didelis kalibras. Einant laikui keitėsi karinių lėktuvų konstrukcija ir konstrukcinės medžiagos – pradžioje lėktuvai buvo audekliniai – mediniai, po to – mediniai – metaliniai, galop metaliniai, šarvuoti. Lėktuvai darėsi vis patvaresni, labiau veiksnūs. Tad aviacinių kulkosvaidžių kalibras darėsi vis didesnis. Šautuvinio kalibro kulkosvaidžius keitė stambaus kalibro kulkosvaidžiai. Dar vėliau teko pereiti prie automatinių aviacinių patrankų, kurių kalibras – nuo 20 mm iki 37 mm.
  • Specialūs šaudmenys. Kulkos turėjo ne tik pramušti lėktuvo konstrukcines medžiagas, bet ir padegti lėktuvo degalus arba tiek pažeisti lėktuvo įrangą, kad lėktuvas nebegalėtų skristi ir kautis.
  • Maža masė. Kuo didesnė lėktuvo masė, tuo prastesnės jo skridimo charakteristikos (greitis, skridimo tolis, manevringumas).
  • Šovinių atsarga. Dėl didelės šaudymo spartos kulkosvaidis turėjo turėti pakankamai didelę šovinių atsargą.
  • Gebėjimas šaudyti bet kuriose padėtyse. Lėktuvui manevruojant kulkosvaidis turi šaudyti veikiant didelėms perkrovoms, skrendant aukštyn ratais ir t. t.