Veronika Karvelienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Veronika Karvelienė-Bakšytė (1898 m. gruodžio 13 d. Suoleliai, Kuktiškių valsčius1952 m. gruodžio 27 d. Strasbūras) – Lietuvos pedagogė, visuomenės veikėja, filosofijos daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyras Petras Karvelis, duktė Ugnė Karvelis. 1915 m. pasitraukė į Rusiją, 1918 m. baigė Voronežo lietuvių gimnaziją. 19191921 m. Kaune dirbo Eltoje, mokėsi Aukštuosiuose kursuose. Nuo 1921 m. Miunsterio, Miuncheno ir Karaliaučiaus universitetuose studijavo pedagogiką, psichologiją ir vokiečių literatūrą. 1929 m. apgynė disertaciją „Kovos dėl mokymo kalbos Lietuvos mokyklose istorijos klausimu“ (Beitrage zur Geschichte dės Kampfes um die Schulsprache in Litauen), filosofijos daktarė.

19291940 m. gyveno Noreikiškėse, kur P. Karvelis valdė Noreikiškių dvarą. Ateitininkų, katalikių moterų (Lietuvos katalikių moterų draugija ir kt.), labdaros (Kalinių globos draugija) organizacijų veikėja. Jos iniciatyva Vilniuje įsteigta moterų socialinė mokykla. 19401942 m. gyveno Berlyne, 19421944 m. – Lietuvoje. 1944 m. pasitraukė į Vieną, 19451950 m. gyveno Tiubingene, nuo 1950 m. – Prancūzijoje. Pasaulio lietuvių katalikių organizacijų sąjungos veikėja, 1949 m. viena Pasaulio moterų sąjūdžio kūrėjų ir veikėjų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Veronika Karvelienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 515 psl.