Vengriškoji gynyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vengriškoji gynyba
Chess zhor 26.png
Chess zver 26.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 26.png
Chess zhor 26.png
Ėjimai 1. e4 e5 2. Žf3 Žc6 3. Rc4 Re7
ECO C50

Vengriškoji gynyba – šachmatų debiutas, kurio ėjimai:

1. e4 e5
2. Žf3 Žc6
3. Rc4 Re7

Vengriškoji gynyba yra ramus gynybinio stiliaus atsakymas į agresyvų 3. Rc4. Šiuo metu vengriškoji gynyba naudojama nedažnai, taigi yra laikoma neįprasta.

Pavadinimas kilo nuo korespondencinių šachmatų mačo tarp Paryžiaus ir Pešto 1842–1845. Šį debiutą žaidė gynybinio stiliaus didmeistriai, tokie kaip Reševskis, Hortas bei buvę pasaulio čempionai Petrosianas ir Smyslovas.

Ėjimu 3…Re7 juodieji išvengia suaštrinimų itališkojoje partijoje (3…Rc5), Evanso gambite (3…Rc5 4. b4) ir dviejų žirgų gynyboje (3…Žf6). Tačiau baltieji įgauna erdvės pranašumą ir laisvą išsivystymą, o juodieji turi pasiruošti gintis suvaržytoje pozicijoje.

Baltųjų geriausias atsakymas yra 4. d4, po kurio 4…ed 5. Žxd4 perveda į škotiškosios partijos variantą, kuriame baltieji turi didelį pranašumą. Silpnesnis yra 5. c3?!, tikintis 5…dc? 6. Vd5!, kai juodieji turi žaisti 6…Žh6 7. Rxh6 0-0. Tačiau 5…Ža5! priverčia baltuosius likti be rikių poros su 6. Vxd4 arba aukoti pėstininką . Kita juodųjų galimybė – uždaryti centrą su 4…d6. Baltieji gali tiesiog sužaisti 5. de de (blogai 5…Žxe5? dėl 6. Žxe5 de 7. Vh5!, ir baltųjų dvigubas smūgis laimi pėstininką) 6. Vxd8+ Rxd8 7. Žc3 Žf6, ir baltieji tikriausiai turės nedidelį pranašumą endšpilyje. Taip pat baltieji gali uždaryti centrą tęsinyje 5. d5 Žb8 ir vėliau žaisti Rd3 ir c4. Neblogas ir ėjimas 5. Žc3, po kurio baltieji įgyja pranašumą centre ir figūrų išsivystyme.