Centro partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Centro partija
Chess zhor 26.png
Chess zver 26.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 26.png
Chess zhor 26.png
Ėjimai 1. e4 e5 2. d4 ed 3. Vxd4
ECO C21-C22
Motininis debiutas Atvira partija

Centro partijašachmatų debiutas pradedamas ėjimais:

1.e4 e5
2.d4 ed
3.Vxd4

Juodųjų ėjimas beveik visada būna 3…Žc6 – figūrų vystymas atakuojant valdovę ir taip įgyjant tempo pranašumą.

Centro partija – senas debiutas. Beveik nenaudotas nuo 1900, kadangi buvo manoma, kad baltieji neįgyja jokio pranašumo. Mizesas, Tartakoveris ir Špilmanas buvo paskutiniai stiprūs žaidėjai, kurie jį naudojo. Po I pasaulinio karo centro partija buvo retai žaidžiama aukščiausio lygio žaidėjų. Taip buvo tol, kol Aleksandras Šabalovas neatgaivino šio debiuto 1980-aisiais.

Vėliau Aleksejus Širovas, Aleksandras Morozevičius, Maiklas Adamsas ir Judit Polgar taip pat prisidėjo prie centro partijos teorijos iš naujo įvertindami pozicijas, kurios kaip buvo manoma, palankios juodiesiems.

Debiute baltieji sėkmingai pašalina juodųjų pėstininką iš e laukelio ir atveria d laukelį, bet tai pasiekiama ankstyvo valdovės išvedimo sąskaita ir juodieji įgyja laiko pranašumą po 3…Žc6. Baltieji paprastai sužaidžia 4.Ve3 – dažniausiai naudojamas atsitraukimo būdas, pozicija, kai valdovė trukdo juodiesiems eiti į …d5. Vėliau baltųjų užnugaris greitai išvystomas ir galima daryti valdovės flango (ilgąją) rokiruotę ir baltieji pasiruošę atakuoti. Iš e3 valdovė greitai gali pereiti į g3, kuriame ji grąsintų juodųjų g7 laukeliui.

Pagrindiniai variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 1.e4 e5 2.d4 ed,

Centrinis gambitas, kuriame baltieji aukoja pėstininką 3.c3, laikomas atskiru debiutu.

Valdovę dengusio pėstininko kirtimo atidėjimas – standartinė idėja Dramblio gambite (1.e4 e5 2.Žf3 d5 3.ed Žf6), bet 3.Žf3 retai žaidžiamas centro partijoje. Juodieji žaidimą gali saugiai paversti škotiškąja partija arba rusiškąja partija arba žaisti Aliochino rekomenduotą tęsinį 3…Rc5 4.Žxd4 Žf6 ir dabar 5.e5 bus sutiktas 5…Ve7.

Halašo gambitas (3.f4?!) – kitas retas bandymas. Nors ėjimas žinotas jau 1840, jis iš naujo buvo panaudotas Vengrijos korespondencinių šachmatų čempiono Djordjo Halaso. Gambitas abejotinas, bet nėra galutinai atmestinas. Kone universali ėjimų seka centro partijoje – 3.Vxd4 Žc6. Dabar baltieji turi pasirinkimą ieškoti saugių laukelių valdovei. Nors 4.Va4 siejasi su gana dažnai žaidžiamu skandinaviškosios gynybos variantu (1.e4 d5 2.exd5 Vxd5 3.Žc3 Va5), ji retai naudojama centro partijoje, nes turnyrų patirtis rodo, jog ši pozicija nebuvo palanki baltiesiems.

Geriausias ėjimas valdovei yra 4.Ve3 (taip nurodė Sirijos šachmatininkas Filipas Stama). Juodieji paprastai eina 4…Žf6, kai tipiškai žaidžiama 5.Žc3 Rb4 6.Rd2 0-0 7.0-0-0 Be8. Juodieji taip pat gali gerai žaisti 4…g6, 4…Rb4+ taip pat sėkmingai žaidžiamas.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]