Centro partija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Centro partija | |
---|---|
Ėjimai | 1. e4 e5 2. d4 ed 3. Vxd4 |
ECO | C21-C22 |
Motininis debiutas | Atvira partija |
Centro partija – šachmatų debiutas pradedamas ėjimais:
1.e4 e5
2.d4 ed
3.Vxd4
Juodųjų ėjimas beveik visada būna 3…Žc6 – figūrų vystymas atakuojant valdovę ir taip įgyjant tempo pranašumą.
Centro partija – senas debiutas. Beveik nenaudotas nuo 1900, kadangi buvo manoma, kad baltieji neįgyja jokio pranašumo. Mizesas, Tartakoveris ir Špilmanas buvo paskutiniai stiprūs žaidėjai, kurie jį naudojo. Po I pasaulinio karo centro partija buvo retai žaidžiama aukščiausio lygio žaidėjų. Taip buvo tol, kol Aleksandras Šabalovas neatgaivino šio debiuto 1980-aisiais.
Vėliau Aleksejus Širovas, Aleksandras Morozevičius, Maiklas Adamsas ir Judit Polgar taip pat prisidėjo prie centro partijos teorijos iš naujo įvertindami pozicijas, kurios kaip buvo manoma, palankios juodiesiems.
Debiute baltieji sėkmingai pašalina juodųjų pėstininką iš e laukelio ir atveria d laukelį, bet tai pasiekiama ankstyvo valdovės išvedimo sąskaita ir juodieji įgyja laiko pranašumą po 3…Žc6. Baltieji paprastai sužaidžia 4.Ve3 – dažniausiai naudojamas atsitraukimo būdas, pozicija, kai valdovė trukdo juodiesiems eiti į …d5. Vėliau baltųjų užnugaris greitai išvystomas ir galima daryti valdovės flango (ilgąją) rokiruotę ir baltieji pasiruošę atakuoti. Iš e3 valdovė greitai gali pereiti į g3, kuriame ji grasintų juodųjų g7 laukeliui.
Pagrindiniai variantai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po 1.e4 e5 2.d4 ed,
- 3.c3 (Centrinis gambitas)
- 3.c3 dc 4.Rc4 cb 5.Rxb2 (Šiaurės gambitas)
- 3.Vxd4 Žc6
- 4.Va4 (Atvirkščioji skandinaviškoji gynyba)
- 4.Ve3 (Pagrindinis variantas)
- 4…Rb4+
- 4…Žf6
- 4…g6
- 3.f4?! (Halaso gambitas)
- 3.Žf3
- 3…Rc5 (Aliochino variantas)
- 3…Žc6 (Škotiškoji partija, perkėlimas)
- 3…d6 (Filidoro gynyba, perkėlimas)
- 3…Žf6 (Rusiškoji partija, perkėlimas)
- 3…Rb4+
Centrinis gambitas, kuriame baltieji aukoja pėstininką 3.c3, laikomas atskiru debiutu.
Valdovę dengusio pėstininko kirtimo atidėjimas – standartinė idėja Dramblio gambite (1.e4 e5 2.Žf3 d5 3.ed Žf6), bet 3.Žf3 retai žaidžiamas centro partijoje. Juodieji žaidimą gali saugiai paversti škotiškąja partija arba rusiškąja partija arba žaisti Aliochino rekomenduotą tęsinį 3…Rc5 4.Žxd4 Žf6 ir dabar 5.e5 bus sutiktas 5…Ve7.
Halašo gambitas (3.f4?!) – kitas retas bandymas. Nors ėjimas žinotas jau 1840, jis iš naujo buvo panaudotas Vengrijos korespondencinių šachmatų čempiono Djordjo Halaso. Gambitas abejotinas, bet nėra galutinai atmestinas. Kone universali ėjimų seka centro partijoje – 3.Vxd4 Žc6. Dabar baltieji turi pasirinkimą ieškoti saugių laukelių valdovei. Nors 4.Va4 siejasi su gana dažnai žaidžiamu skandinaviškosios gynybos variantu (1.e4 d5 2.exd5 Vxd5 3.Žc3 Va5), ji retai naudojama centro partijoje, nes turnyrų patirtis rodo, jog ši pozicija nebuvo palanki baltiesiems.
Geriausias ėjimas valdovei yra 4.Ve3 (taip nurodė Sirijos šachmatininkas Filipas Stama). Juodieji paprastai eina 4…Žf6, kai tipiškai žaidžiama 5.Žc3 Rb4 6.Rd2 0-0 7.0-0-0 Be8. Juodieji taip pat gali gerai žaisti 4…g6, 4…Rb4+ taip pat sėkmingai žaidžiamas.