Pereiti prie turinio

Itališkasis gambitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Itališkasis gambitas
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Ėjimai 1. e4 e5 2. Žf3 Žc6 3. Rc4 Rc5 4. d4
ECO C50
Motininis debiutas Itališkoji partija

Itališkasis gambitas – šachmatų debiutas, kurio ėjimai:

1. e4 e5
2. Žf3 c6
3. Rc4 Rc5
4. d4

Šis debiutas laikomas mėgėjišku bandymu išvengti ramių uždarų teorinių itališkosios partijos variantų. Juodiesiems geriausia priimti auką. Po 4…Žxd4 baltieji sužaidžia 5. Žxe5 ir juodiesiems atsiranda problemų tiek gynyboje, tiek pozicijoje. Po 4. ed paprastai būna 5. c3 dc 6. Rxf7+ Kxf7 7. Vd5+ ir 8. Vxc5, taip pat silpninant juodųjų poziciją. Todėl geriausia priimti auką kertant su rikiu, kas laikoma geriausiu sprendimu.

Po 4…Rxd4 5. Žxd4 Žxd4 pagrindiniai tęsiniai yra:

  • 6. 0-0, toliau žaidžiant gambito stiliumi ir net nebandant atsiimti pėstininko;
  • 6. Re3, stengiantis atsiimti pėstininką;
  • 6.f4?!, reta ir abejotina galimybė užimti centrą.