Evanso gambitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Evanso gambitas
Chess zhor 26.png
Chess zver 26.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 26.png
Chess zhor 26.png
ECO C51-C52
Sukurta 1827
Pavadinimo kilmė Viljamas Deivis Evansas
Motininis debiutas Itališkoji partija

Evanso gambitas yra šachmatų debiutas (gambitas), kurio ėjimai yra:

1. e4 e5
2. Žf3 Žc6
3. Rc4 Rc5
4. b4

Gambitas pavadintas Velso jūrų kapitono Viljamo Deivio Evanso vardu. Manoma, kad šis jūrų kapitonas buvo piratas, kuris užgrobęs laivą siūlydavo jo kapitonui sužaisti šachmatais. Jis dažnai pradėdavo partijas būtent šiuo debiutu. Pirmąja Evanso gambito partija laikoma partija Evansas-MakDonelis Londone 1827-aisiais, nors ėjimų seka buvo kiek kitokia – 1. e4 e5 2. Žf3 Žc6 3. Rc4 Rc5 4. 0-0 d6 5. b4. Gambitas tapo labai populiarus, jis buvo žaistas daugybėje MakDonelio-Laburdonės partijų 1834-ųjų mače. Jį taip pat žaidė tokie žymūs šachmatininkai kaip Polas Morfis, Adolfas Andersenas ir Michailas Čigorinas . Tačiau vėliau Emanuelis Laskeris atrado paprastą, bet efektyvią gynybą 4...Rxb4 5. c3 Ra5 6. d4 d6 7. 0-0 Rb6 8. de de5 9. Vxd8+ Žxd8 10. Žxe5 Re6, kurią kelis kartus panaudojo 1895-aisiais turnyre. Evanso gambitas tapo mažiau populiariu, nors Džonas Nunas ir Janas Timanas kartais žaisdavo šį debiutą maždaug 1970-1980 metais, o Garis Kasparovas panaudojo šį gambitą kelis kartus XX a. dešimtajame dešimtmetyje (įskaitant žymią 25-iais ėjimais pasiektą pergalę prieš dabartinį pasaulio čempioną Višvanataną Anandą Rygoje 1995-aisais[1]). Evanso gambitas yra agresyvus itališkosios partijos variantas, alternatyva ramesniems poziciniams ėjimams 4. c3 ir 4. d3. Ėjimo 4. b4 idėja yra paaukojus b pėstininką gauti stiprų centrą ir gynybinę padėtį, silpninant juodųjų laukelį f7, o vėliau, patraukus rikį iš įstrižainės a3-f8, sužaisti Ra3 ir sugadinti juodųjų trumpąją rokiruotę.

Tęsinai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geriausias ir dažniausias tęsinys Evanso gambite – aukos priėmimas 4...Rxb4, o po to – 5. c3. Kartais gambitas atmetamas žaidžiant 4...Rb6 5. a4 a6. Kita galimybė – žaisti kontrgambitą 4...d5, tačiau gambito priėmimas laikomas stipriausiu tęsiniu. Šachmatų debiutų enciklopedija skyrė Evanso gambitui du kodus – C51 ir C52.

  • C51 1. e4 e5 2. Žf3 Žc6 3. Rc4 Rc5 4. b4
  • C52 1. e4 e5 2. Žf3 Žc6 3. Rc4 Rc5 4. b4 Rxb4 5. c3 Ra5

Po 4. b4 Rxb4 5. c3 juodieji gali žaisti 5...Ra5, 5...Re7, 5...Rc5 arba 5...Rd6?! . 5...Ra5 yra vadinamas normaliu variantu. Anot chessgames.com, tai yra geriausias patraukimas. Juodieji išvengia tempų praradimų, kada rikis būna puldinėjamas centrinių pėstininkų. Be to, taip surišamas pėstininkas c3, todėl jei baltieji žais d4, jie negalės gauti stipraus pėstininkų centro, nes pėstininkas c3 neatsidurs laukelyje d4. Blogoji šio varianto pusė yra ta, kad rikis a5 atima šį laukelį žirgui. Dėl šios priežasties daugelyje variantų rikis vėliau vis tiek patraukiamas į b6. 5...Rc5 yra antras pagal populiarumą rikio patraukimas, dažniausiai žaidžiamas tų, kurie turi mažai teorinių žinių, bet yra kiek silpnesnis, nes baltieji, žaisdami 6. d4 gauna stiprų centrą ir laimi tempą, nes užpuolamas rikis. 5...Re7 yra laikomas saugiu, tačiau pasyviu patraukimu. Po įprasto tęsinio 6. d4 Ža5 baltieji gali arba žaisti 7. Re2, arba tiesiog atsiimti pėstininką, bet iškeisti savo rikį į žirgą 7. Žxe5 Žxc4 8. Žxc4. 5...Rd6?! yra labai retas patraukimas, nes visiškai atiduoda centrą ir užblokuoja d pėstininką. Dar viena galimybė – žaisti 5...Rxc3?!+ , iškeičiant rikį į du pėstininkus.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Garis Kasparovas prieš Višvanataną Anandą“. chessgames.com. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]