Veiviržėnų valsčius
55°36′š. pl. 21°36′r. ilg. / 55.60°š. pl. 21.60°r. ilg.
Veiviržėnų valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Veiviržėnai |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Raseinių apskritis (1861–1915) |
Lietuva | |
Kretingos apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Kretingos apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Kretingos apskritis (1944–1947) Klaipėdos apskritis (1947–1950) |
Veiviržėnų valsčius (rus. Вевиржанская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Veiviržėnai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] Gyventojų patogumui XX a. tarpukariu keli Švėkšnos valsčiaus kaimai prijungti prie Veiviržėnų valsčiaus: 1934 m. – Balsėnų kaimas, 1938 m. – Dūdinėlių, Sausių ir Vainių kaimai.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Priekulės rajonui (6 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 4051 | 377 kiemai [2] | 3 seniūnijos | 43 | |
1923 m.[3] | 140 | 4294 | 975 | ||
1932 m. | 144 | 4223 | 6 seniūnijos [4] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
156 | 6 apylinkės [5] |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aleksas Jocys, 1932 m.[6]
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
---|---|---|
Aisėnai | Aisėnų seniūnija | Aisėnų apylinkė |
Balsėnai | - | Balsėnų apylinkė |
Brožiai | Brožių seniūnija | Brožių apylinkė |
Liepaičiai | Lėpaičių seniūnija | Liepaičių apylinkė |
Mataičiai | Mataičių seniūnija | Mataičių apylinkė |
Norgėlai | Norgėlų seniūnija | - |
Veiviržėnai | Veviržėnų seniūnija | Veiviržėnų apylinkė |
Iš viso: | 6 seniūnijos | 6 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Buvusio Veiviržėnų valsčiaus teritorijoje kalbama šiaurės žemaičių kretingiškių tarme.
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 4294 žmonės:
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1947 | Trepkalniai | Romaldas Idzelevičius, šokėjas ir treneris |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 599 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 603–604 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 57