Kretingiškių tarmė
Kretingiškių tarmė – viena iš lietuvių kalbos tarmių, šiaurės žemaičių patarmės vakarinė dalis. Šia tarme šnekantys žmonės sutinkami Endriejavo, Kretingos, Rietavo, Salantų apylinkėse.[1] Be telšiškių tarmės, tai viena iš dviejų šnektų, į kurias skirstoma šiaurės žemaičių patarmė.[2][3]
Kretingiškių tarmės pavadinimas pradėtas vartoti 1965 m. priimtoje lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje.[1] Šios tradicinės tarmės atstovai – daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Kalbos specialistų pastebėjimu, visi jie jau linkę įterpti šiokių tokių bendrinės kalbos elementų, tačiau tai atspindi autentišką dabartinės tarmės padėtį.[4]
Juozas Aleksandravičius buvo bene pirmasis iš lietuvių dialektologų, sumanęs parengti savo gimtosios Kretingos tarmės žodyną. Dar studijų metais (1949 m. baigė Vilniaus universitetą) užsirašinėjo žodžius ir sakinius, tęsė žodyno pildymą kelerius metus mokytojaudamas.
Tarmės ypatybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kretingiškių tarmei būdingos ypatybės nėra vienodos visoje tarmės paplitimo dalyje. Kai kurie skirtumai nuo bendrinės kalbos:[1]
- Negalūninių skiemenų trumpieji balsiai i, u yra platinami ir verčiami ẹ, ọ (poskọbelis ‘puskubilis’, gọlîetẹ ‘gulėti’, zoikis ‘zuikis’).
- Vietoj bendrinės kalbos ilgųjų balsių ą, ę didesnėje teritorijos dalyje irgi tariama ọ, ẹ (keši ‘kiši’, poskọbelis ‘puskubilis’, gọlîetẹ ‘gulėti’, zoikis ‘zuikis’).
- Įprasti bendrinės kalbos balsiai ą, ę daug kur taip pat tariami ọ, ẹ (žosi ‘žąsį’, grẹžệms ‘gręžimas’). Apie Darbėnus, Palangą, Serapinus ą, ę keičiami į ọu, ẹi (kộust ‘kąsti’, skeist ‘skęsta’), apie Rietavą – į ọn, ẹn (kộnstẹ, skenst).
- Kai kuriose tarmės paplitimo vietose (be Endriejavo, Gargždų, Rietavo) kaitomų žodžių paradigmose esančios afrikatos č, dž daugiausia tampa priebalsiais t, d (jâutẹ ‘jaučio’, mẽd'u ‘medžių’).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Kretingiškių tarmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- ↑ Tarmių klasifikacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ Kretingiškių tarmės žemėlapis tarmes.lki.lt
- ↑ Zofija Babickienė, Birutė Jasiūnaitė, Angelė Pečeliūnaitė, Rūta Bagužytė. Centrinė šiaurės žemaičių kretingiškių tarmė: tarmės tekstai su komentarais ir žodynėliu. Baltos lankos: 2007
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Juozas Aleksandravičius. Kretingos tarmės žodynas journals.lki.lt