Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija
55°35′52″š. pl. 21°35′42″r. ilg. / 55.5977°š. pl. 21.5950°r. ilg.
| Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija |
Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Klaipėdos raj. Veiviržėnuose, Mokyklos g. 1, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 291793050.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veiviržėnų mokykla rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1804 m. Tuo metu veikė parapijinė mokykla, kurioje mokėsi 20 mokinių. Po 1863 m. sukilimo administracija uždarė mokyklą, o nauja, valdinė pradžios mokykla atidaryta tik 1869 m. Tuo metu vienas mokytojas klasėje mokė 60 mokinių.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir okupavus Lietuvą, Veiviržėnuose carinė mokykla nustojo veikusi. Tik 1916 m. rudenį tėvų ir mokinių sutvarkytoje mokykloje vėl pradėjo mokytis veiviržėniškiai ir aplinkinių kaimų vaikai. Mokyklą lankė 40 mokinių. 1919 m. mokinių skaičius sumažėjo, nes atsidarė pradžios mokyklos Balsėnuose, Stirbiuose, Mataičiuose, Vėžaičiuose. 1925 m. įsteigta privati žydų mokykla, kurioje, be žydų vaikų, mokėsi rusų ir vokiečių tautybių vaikai. 1929 m. mokytojas K. Banevičius įsteigė žemės ūkio klasę, organizavo jaunųjų ūkininkų ratelį. Baigdami pradžios mokyklą, mokiniai laikė tikybos, lietuvių k., skaičiavimo, krašto pažinimo, geografijos ir Lietuvos istorijos, gamtos mokslo ir higienos egzaminus.
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, Veiviržėnų pradžios mokykloje išbraukiama iš mokyklos baigimo pažymėjimo tikyba, o nuo 1941 m. reikėjo laikyti rusų kalbos egzaminą. Hitlerinės okupacijos metais vėl pradedama mokyti tikybos, įvestas vokiečių kalbos mokymas (5 pamokos per savaitę). Iš Veiviržėnų vokiečiai pasitraukė 1944 m. birželio mėn., todėl mokslo metai prasidėjo tik 1944 m. lapkričio 3 d., nes reikėjo susitvarkyti, susiremontuoti mokyklą.
1945 m. įkurta progimnazija. 1946 m. progimnazijoje dirba 10 mokytojų, 1-4 klasėse mokosi 94 mokiniai. 1950 m. progimnaziją sujungus su pradžios mokykla, ji vadinama septynmete. Joje mokosi jau 416 mokinių. 1952-1953 m. ši mokykla perauga į vidurinę, joje mokėsi 429 mok., dirbo 19 mokytojų. 1956 m. išėjo pirmoji abiturientų laida. 1957 m. įkurtas kraštotyros muziejus, įkūrėjai - mokytojai A. Tyla ir P. Butrimas. Jame 1627 pagrindiniame fonde ir 137 pagalbiniame eksponatai. Tais metais mokykla buvo trijuose pastatuose, esančiuose tolokai vienas nuo kito.
1966 m. Veiviržėnų miestelio centre pastatytas 12 klasių priestatas, 1978 m. 14 klasių priestatas su sporto sale, valgykla, stadionu. 1970 m. pastatytas 8 butų namas mokytojams, o 1982 m. 80 vietų bendrabutis mokiniams ir dar vienas 8 butų namas mokytojams. Didžiausias mokinių skaičius mokykloje buvo 1980 m. - 647 moksleiviai. 1979 m. m. dirbo 37 mokytojai.
Mokykloje gerai įrengti fizikos, geografijos, chemijos, darbų, istorijos, lietuvių, anglų, rusų kalbos kabinetai, kompiuterių klasė, prie bibliotekos, kurioje 38000 egz. knygų, yra skaitykla. Nuo 1989 m. mokykloje veikia Gargždų muzikos mokyklos filialas. Yra fortepijono, triūbos, kanklių, birbynių (lumzdelių), akordeono klasės, taip pat solfedžio pamokos. Veikia neakivaizdinė „Fotono“ mokykla, sporto, jaunųjų mokslininkų, kraštotyros būreliai.
1999 m. m. mokyklai suteikta teisė dalyvauti profilinio mokymo eksperimente, 11a klasė pasirinko realinį profilį, o 11b - humanitarinį. Nuo 2000 m. mokykla - profilinė vidurinė mokykla, nuo 2005 m. - gimnazija. 2008 m. prijungta Pėžaičių pagrindinė mokykla.
2013 m. gimnazijai suteiktas Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio vardas.
Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pradžios mokyklos vedėjai J. Malukevičius (1918-1919), J. Dirgėla (1919), J. Mažutis (1919-1929), K. Banevičius (1929-1933), J. Juška (1933-1940), J. Serafinienė (1940-1946).
- 1945 m. J. Sabalys;
- 1948 m. A. Vaškevicius;
- 1954 m. B. Stončius;
- 1956 m. P. Butrimas;
- 1964 m. St. Muižė;
- 2001 m. iki dabar Stasys Rameika.
Žymūs mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bernadeta Bielskenė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui
- Antanas Tyla, istorikas, profesorius