Vasaknos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Vasaknos
Vasaknos 32241, Lithuania - panoramio (11).jpg
Ežerų ir tvenkinių supama Vasaknų gyvenvietė

Vasaknos
Koordinatės 55°41′42″š. pl. 25°48′11″r. ilg. / 55.695°š. pl. 25.803°r. ilg. / 55.695; 25.803 (Vasaknos)Koordinatės: 55°41′42″š. pl. 25°48′11″r. ilg. / 55.695°š. pl. 25.803°r. ilg. / 55.695; 25.803 (Vasaknos)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybės vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Dusetų seniūnija
Gyventojų skaičius 52 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka VasaknosVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vãsaknos
Kilmininkas: Vasaknų̃
Naudininkas: Vasaknóms
Galininkas: Vãsaknas
Įnagininkas: Vasaknomìs
Vietininkas: Vasaknosè

Vasaknos – kaimas Zarasų rajone, rytiniame Vasakno ežero krante. Rytuose yra Šventosios upės tvenkinys. Anksčiau čia buvo Vasaknų dvaras, dabar išlikęs jo parkas. Stūkso Vasaknų akmuo (gamtos paminklas).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Vasaknų dvaras.

Vasaknų dvaras buvo 6 km į šiaurės vakarus nuo Antalieptės, apie 50 m į vakarus nuo kelio Zabičiūnai − Vasaknos, 200 m į pietus nuo Žvėrinčiaus miško, ant rytinio 76 ha ploto Vasakno ežero kranto.

Vasaknos (Osokno) viena seniausių vietovių šioje seniūnijoje. Tai rodo istoriniai duomenys apie tai, kad LDK kancleris, Vilniaus vaivadijos ir Trakų kaštelionas Mykolas Radvila jau 1482 m. turėjo Svėdasų, Kriaunų, Dusetų, Bikuškio ir Vasaknų vietoves. Bikuškį ir Vasaknas jis dovanojo Vaitiekui Neverovičiui, kuris 1505 m. Vasaknas užrašė Lietuvos žemių maršalkai Jonui Radvilai (14741522), jo žmonai ir vaikams. Pastarasis su broliu Vaitiekumi, vėliau tapusiu Vilniaus vyskupu, 1520 m. pastatė Bikuškio ir Vasaknų dvarus, o šias vietoves skyrė Lietuvai nusipelniusiems didikams. Vienas iš tokių buvo vyskupas Jeržis Konopackis.

Po 1613 m. birželio 14 d. broliai Mykolas ir Aleksandras Radvilos Bikuškio ir Vasaknų dvarus su Antandrajos, Bikūnų (anksčiau Panendrės) ir Zabičiūnų (anksčiau Bagdanavo) kaimais ir juose gyvenusiais samdiniais nusipirko už 24 tūkstančius auksinių. Po didikų Radvilų mirties Vasaknų dvarą, plėsdami savo valdas, įsigijo didikai Daumantai Siesickiai, kildinę save iš Utenos kunigaikščio Daumanto giminės. Siesickiai jau tuomet turėjo valdas nuo Ukmergės iki Sudeikių.

1719 m. balandžio 23 d. Vasaknų dvaro valdas su pastatais, kaimais, palivarkais ir pavaldiniais nuo nusenusios didikės Marijanos Daumantaitės – Sesickienės (Sesickajos) perėmė grafas Ferdinandas Pliateris, Infliantų padkomaris. Vėliau Vasaknas iki 1820 m. turėjo grafas Stanislovas Pliateris ir giminystės ryšiais perdavė grafams Tiškevičiams. Tuomet dvarui priklausė Dubuliškių, Jurkiškių, Siratavos ir Svirpliškių palivarkai ir Sologubiškio dvaras (Rokiškio rajonas).

Apie dvaro rūmus, jam priklausančias žemes, kaimus ir gyventojus vertingiausių žinių suteikia 1667, 1697 ir 1716 metais surašyti inventoriai, kuriuos archyve surado rašytojas kraštotyrininkas Vytautas Indrašius. Tuomet dvaro 102 valakų (1713,6 ha) ribos pietuose ir vakaruose siekė Indrajos ir Alaušo ežerus, šiaurėje − Kairionių ir Avyžių kaimus, rytuose priartėjo prie Dusetų miesto ir Šventosios upe tęsėsi iki Padusčio kaimo. Dvarui priklausė Vasakno, Vikežerio, Šiekščio, Sniučio ir Lobienio ežerai bei didieji kaimai: Antandraja, Bikūnai ir Zabičiūnai.

Vasaknų dvaras apie 1820 m. su 767 ha dirbamos žemės ir 15 ha pievų atiteko grafui Benediktui Tiškevičiui, kuriam vadovaujant 18321836 m. buvo pastatyti architekto Martyno Milerio projektuoti romėnų stiliaus dviaukščiai, 32 x 22 m dydžio dvaro rūmai, iki pamatų nugriauti 1935 m. Kairėje rūmų pusėje stovėjo 1988 m. nugriautas kumetynas, už jo akmeniniai tvartai ir svirnas, buvo ledainė − rūsys, daržinė; dvarvietę puošė didelis sodas, balta mūrinė koplyčia, puikus 21 ha parkas su trimis tvenkiniais. Parke augo paprastosios eglės, mažalapės liepos, europiniai maumedžiai, baltosios tuopos ir kiti dekoratyviniai medžiai.

Vasaknos
Žuvininkystės tvenkiniai

1914 m. birželio 26 d. dvaro centrą su Siratavos ir Jurkiškių palivarkais nusipirko geras žuvų ūkio specialistas lenkas Vladislovas Grabovskis, užveisęs karpių ūkį, įrengęs daug ir dabar Vasaknų žuvininkystės ūkio naudojamų tvenkinių. 1920 m. liepos 9 d. nušovė bolševikuojantis kaimynas. Palaidotas Dusetų kapinėse.

1919 m. bolševikai dvaro komisaru paskyrė kumetį Praną Čiegį. Tų pačių metų vasarą Vasaknų dvaras buvo suvalstybintas, žemės išdalintos.

1934 m. dvaro rūmus ir jam priklausančius 150 ha žemės nusipirko lietuvis iš Amerikos − kunigas Ignas Liesis.

Sovietmečiu dvaras priklausė Padusčio kolūkiui. Jame buvo žuvininkystės ūkis.

1989 m. dvaro sodybą su 25,13 ha žemės plotu − parku nusipirko UAB „Deira”. Jai bankrutavus, be priežiūros ir veikiami gamtos sąlygų likę pastatai nyko.

1994 m. nustatyta buvusi dvaro teritorija − 14,8 ha, o apsaugos zona − 11,5 ha.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1987 m.[2] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
8 77 62 87 69 53 63 78 52


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Vasaknos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 467 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Avižiai − 10 km DUSETOS – 6 km
Pašilė – 1 km
Blank-50px.png
Siratava − 1 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Zabičiūnai − 5 km Antalieptė − 9 km