Pereiti prie turinio

Vargiai

Koordinatės: 54°45′43″š. pl. 20°20′56″r. ilg. / 54.762°š. pl. 20.349°r. ilg. / 54.762; 20.349 (Vargiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vargiai
vok. Wargen
rus. Котельниково
Vargių pilis ir bažnyčia
Vargiai
Vargiai
54°45′43″š. pl. 20°20′56″r. ilg. / 54.762°š. pl. 20.349°r. ilg. / 54.762; 20.349 (Vargiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Zelenogradsko rajonas
Įkūrimo data 1318 m.
Gyventojų (2010) 15
Pašto kodas 238542
Tel. kodas +7 401 50
Kirčiavimas Vargiai̇̃ [1]

Vargiai (vok. Wargen, nuo 1945 m. rus. Варген, nuo 1946 m. Kotelnikovas, rus. Котельниково) – gyvenvietė Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, Sembos pusiasalyje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Karaliaučiaus. Nuo 2005 m. gegužės 23 d. Pereslavskojės kaimo gyvenvietės kaimas.[2] Prie kaimo yra piliakalnis.

Sembos žemės kaimo pavadinimas Vargins prūsiškos kilmės. 1318 m. minimas Wargyn.[3] XIV a. pradžioje kaimą mini Dusburgiečio kronika.[4] XIV a. įkurta parapija, pastatyta bažnyčia.[5] Sovietmečiu kaimas ir bažnyčia smarkiai apgriauti.[6]

17231818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 18181871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas.[7] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2005 m. gegužės 23 d. Pereslavskojės apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17231818 m. Rytų Prūsijos departamentas Prūsijos karalystė
18181939 m. Žuvininkų apskritis Karaliaučiaus apygarda
19391945 m. Sembos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kranco rajonas TSRS
19472005 m. Pereslavskojės apylinkė
Zelenogradsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2005 m. Pereslavskojės kaimo gyvenvietė
Zelenogradsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[8] 1933 m. 1939 m.[9]
135 925 906
  1. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  2. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. Vargiai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1096
  5. Vargiai. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 159–160
  6. Vargiai. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2025-01-23).
  7. Vargiai GenWiki
  8. Žuvininkų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  9. Sembos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.