Valerija Bartuševičiūtė Mendziblocka
| Valerija Bartuševičiūtė Mendziblocka | |
|---|---|
| Gimė | 1840 m. birželio 4 d. Panemunio dvare, Nemajūnai, Rusijos imperija, |
| Mirė | 1909 m. birželio 11 d. (69 metai) Vilniuje |
| Palaidotas (-a) | Bernardinų kapinėse, Vilniuje |
| Tėvas | Adomas Bartuševičius (1790-1881) |
| Motina | Dominyka Jodkovskytė Bartuševičienė (1806-1842) |
| Sutuoktinis (-ė) | Jonas Mendziblockis |
| Veikla | 1863 m. sukilimo dalyvė |
Valerija Bartuševičiūtė Mendziblocka (lenk. Walerija Bartusewicz Międzyblocka; 1840 m. birželio 4 d. – 1909 m. birželio 11 d.) – 1863 m. sukilimo dalyvė.[1][2]
Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valerija Bartuševičiūtė–Mendziblocka gimė 1840 m. birželio 4 d. Panemunio dvare, vieno iš Birštono kurorto įkūrėjų Adomo Bartuševičiaus ir Dominykos Jodkovskytės Bartuševičienės šeimoje. Prieš ją buvo gimę du broliai: Vaclovas Bartuševičius ir Adomas Dominykas Bartuševičius. 1842 m. mirė motina Dominyka, todėl auklėti vaikus teko tėvui. Valerijai tuomet tebuvo dveji metai.[3][4]
Dalyvavimas 1863 m. sukilime[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilus 1863 m. sukilimui visa Bartuševičių šeima į jį įsitraukė. Valerijos brolis Adomas Dominykas Bartuševičius vadovavo sukilėlių būriui, brolis Vaclovas Bartuševičius gydė sukilimo dalyvius, kartu su tėvu Pelėšiškėse 1863 m. balandžio-liepos mėnesiais sužeistiems sukilėliams buvo įsteigę slėptuvę-ligoninę.[2][3]
Valerija 1863 m. sukilimo metu gabeno maisto atsargas kartu su Bartuševičių dvariškiu Niemčinovskiu valtimi per Nemuno upę sukilėliams. Tuo ji buvo apkaltinta. Prieš ją caro žandarmerijos buvo užvestos bylos.[2][3][5]
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1865 m. vasario 11 d. Valerija Bartuševičiūtė Vilniuje Šv. Jonų bažnyčioje ištekėjo už bajoro Jono Mendziblockio. Pirmas jų sūnus Vaitiekus Jonas gimė 1866 m. vasario 8 d. Panemunio dvare Nemajūnuose kaip tik tuo metu, kai buvo keliamos naujos bylos prieš jos tėvą Panemunio dvaro savininką Adomą Bartuševičių, dėdę Leoną Jurgį Jodkovskį, kitus artimuosius. Po sūnaus gimimo Valerija ir Jonas Mendziblockiai iš Panemunio dvaro persikėlė gyventi į Birštoną. Šiame miestelyje Bartuševičiams priklausė du namai, vienas kurių stovėjo dailininko Nikodemo Silvanavičiaus, vėliau čia atsikėlusio gyventi, kaimynystėje.[2]
1885 m. balandžio 4 d. Griškonyse Valerija ir Jonas Mendziblockiai susilaukė sūnaus dailininko Adomo Mendziblockio. Jo krikštatėviu tapo iš Lvovo atvykęs Galicijos knygų leidėjas dėdė iš motinos pusės Adomas Dominykas Bartuševičius.[1]
Valerija Bartuševičiūtė – Mendziblocka mirė 1909 m. birželio 11 d. Vilniuje jau būdama našle. Paliko sūnus: Vaitiekų – Joną, Samuelį, Sigizmundą, Izidorių, dailininką Adomą Mendziblockį bei dukterį Eugeniją. Palaidota Bernardinų kapinėse. Duktė Eugenija liko netekėjusi, mirė 1929 m. ir buvo palaidota šalia motinos Valerijos Vilniaus Bernardinų kapinėse.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 dr. Irma Randakevičienė. Apie dailininko Adomo Mendziblockio giminystės ryšius ir jo vilnietiškas šaknis. Skelbta svetainėje „Voruta.lt”, 2021. [1]
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Dr. Irma Randakevičienė. Bartuševičiai – vieni 1863 m. sukilimo Trakų apskrityje organizatorių. [2]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Vytautas Kuzmickas. 1863-ieji Verknės ir Nemuno krašte: kovos, viltys ir netektys (I-XIII). [3], [4], [5], [6], [7], [8], [9], [10], [11], [12], [13], [14], [15]
- ↑ Dr. Irma Randakevičienė. Trakų Jodkovskiai. [16]
- ↑ 7. Dr. Irma Randakevičienė. 1863 m. sukilimas Trakų apskrityje ir politinių bylų tyrimai. [17]