Stratigrafija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Stratigrafijageologijos mokslo šaka, nagrinėjanti uolienų sluoksniavimosi dėsningumus ir nustato jų amžių. Stratigrafija nagrinėja nuosėdines, metamorfines ir vulkanines uolienas.

Litostratigrafija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Litostratigrafija nagrinėja uolienų pasikeitimus, kurie atspindi gamtinių sąlygų kaitą. Pagrindinis litostratigrafijos principas yra superpozicijos principas. Superpozicijos principas nusako, kad, esant nesumaišytai sekai, jaunesnės uolienos slūgso ant senesnių.[1]

Biostratigrafija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biostratigrafija remiasi uolienose randamomis fosilijomis. Plačiai paplitę sluoksniai su vienodomis fosilijomis yra vienalaikiai. Remiantis šiuo principu buvo sudaryta geologinė laiko skalė.

Archeostratigrafija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Superpozicijos principas taikomas ir archeologijoje. Jaunesniuose sluoksniuose randami archeologiniai radiniai taip pat yra jaunesni.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Teorinė ir taikomoji stratigrafija: vadovėlis / Tadas Jankauskas. - Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005. - 168 p. - ISBN 9986-19-829-1