Valdis Zeps

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Valdis Zeps
Gimė 1932 m. gegužės 29 d.
Daugpilis, Latvija Latvija
Mirė 1996 m. liepos 26 d. (64 metai)
Ryga, Latvija Latvija
Veikla kalbininkas, rašytojas
Pareigos profesorius
Alma mater Majamio universitetas

Valdis Juris Zepas (latv. Valdis Juris Zeps, 1932 m. gegužės 29 d. Daugpilis, Latvija1996 m. liepos 26 d. Ryga, Latvija) – Amerikos latvių išeivijos kalbininkas, profesorius, rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Latgaloje, Daugpilyje. Antrojo pasaulinio karo metais, 1944–aisias, su šeima pasitraukė į Vokietiją. Ten baigė Liubeko latvių gimnaziją.[1]

1949 m. iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1953 m., kaip prancūzų filologas, Ohajo valstijoje su pagyrimu baigė Majamio universitetą, tačiau studijuodamas lankė ir sociologijos bei aliejinės tapybos kursus. Vėliau metus mokėsi Nebraskos Centrinėje teologijos seminarijoje, po to dvejus metus tarnavo privalomojoje karo tarnyboje.[1] 1957 m. vedė amerikietę drabužių dizainerę. 1961 m. V. Zepas Blumingtone, Indianos universitete įgijo sociologijos ir filosofijos daktaro laipsnį. Viskonsino-Madisono universitete dirbo dėstytoju. Nuo 1978 m. vadovavo šio universiteto Baltijos tyrimų centrui.[2]

Pagrindinės mokslinių tyrimų temos – latvių ir latgalių kalbų istorija, kalbų kontaktų klausimai, struktūrinė kalbos analizė. Tyrė baltų ir slavų kalbų santykius. V. Zepas latvių išeivijos kalbotyroje laikomas matematinių metodų iniciatoriumi. Įžymiausios monografijos – „Latvių ir finų kalbinė konvergencija“ ir „Latgalos vietovardžiai“.[2]

Janio Turbado (latv. Jānis Turbads) slapyvardžiu publikavo kūrinį „Kumelės sūnus Kurbadas“, kuris 1959 m. keliais fragmentais buvo spausdinamas išeivijos kultūros žurnale „Jaunā Gaita“ (liet. Naujoji eiga).[3] Visas darbas buvo išleistas 1970 m. V. Zepas buvo latgalių kilmės, jis rašė ir latgalietiškai. Kiti jo slapyvardžiai – Kaņču Jezups, Andrzey Lurba.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Straipsniai:

  • Folk Meter and Latvian Verse [1], „Lituanus“. 18:2 (1972) p. 10–26.
  • Is Slavic a West Baltic Language? [2], „General Linguistics“. (1985) p. 213–222.[3][neveikianti nuoroda].
  • What’s Instant Coffee in Latvian? [4], „Lituanus“ 33:3 (1987) p. 25–36.

Knygos:

  • Phoneme subsystems and correspondences in Cheremis dialects, 1960
  • Concordance and Thesaurus of Cheremis Poetic Language (Janua Linguarum) su Thomas A. Sebeok, 1961
  • Latvian and Finnic linguistic convergences (Indianios universiteto leidinys. Uralo ir Altajaus kalbų serija), 1962
  • The placenames of Latgola: A dictionary of East Latvian toponyms (Viskonsino-Madisono universiteto Baltijos tyrimų centras). 1984

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 "Jaunā Gaita" — dzīve un darbi (Nr.22., 1959. gads)
  2. 2,0 2,1 "Zinātnes Vēstnesis" — Valdis Zeps (Nr.9., 1990. gads)
  3. Kūrinio fragmentai iš žurnalo „Jaunā Gaita“ (latvių k.)Nr.19., Nr.20., Nr.21.