Vaistinis kietagrūdis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lithospermum officinale
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Vaistinis kietagrūdis (Lithospermum officinale)
Vaistinis kietagrūdis (Lithospermum officinale)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Lamiidae)
Šeima: Agurkliniai
(Wikispecies-logo.svg Boraginaceae)
Gentis: Kietagrūdis
(Wikispecies-logo.svg Lithospermum)
Rūšis: Vaistinis kietagrūdis
(Wikispecies-logo.svg Lithospermum officinale)
Binomas
Lithospermum officinale
L.

Vaistinis kietagrūdis (lot. Lithospermum officinale, angl. Common Gromwell, European Stoneseed, vok. Echte Steinsame) – agurklinių (Boraginaceae) šeimos kietagrūdžių (Lithospermum) genties augalų rūšis. Liaudyje žinoma dar kaip žemės rumbikis.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iliustracija

Tai daugiametis, 30–60 cm aukščio žolinis augalas, apaugęs šiurkščiais, prigulusiais plaukeliais. Šaknis stora, šakota. Stiebas status, šakotas, plaukuotas. Lapai 4–10 cm ilgio ir 0,6–1,5 cm pločio, su ryškiomis šoninėmis gyslomis.

Žiedai išaugę viršūninių lapų pažastyse ir sudaro stiebų ir šakų galuose ilgus žiedynus. Žiedkočiai 2–3 kartus trumpesni už taurelę. Taurelė žydėjimo metu 4 mm ilgio, vaisiam išaugus 10 mm. Vainikėlis žalsvai gelsvas arba gelsvas, jo vamzdelis trumpas, į viršų platėjantis, 4–6 mm ilgio, jo žiotyse yra labai maži žvyneliai, atbraila varpiška, 4–5 mm skersmens.

Žydi gegužės ir birželio mėnesiais. Riešutėliai 3 mm ilgio, lygiu, blizgančiu paviršiumi, balti arba melsvai pilki, prinokę iš taurelės neišbyra. Dauginasi sėklomis.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėgsta derlingus, karbonatingus priemolio ir molio dirvožemius. Kietagrūdinės etmijos (Ethmia pusiella) lervos minta augalo lapais.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitęs Europoje, Kaukaze, Šiaurės Vakarų ir Centrinėje Azijoje. Introdukuotas Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje gana retas, randamas visose dalyse, išskyrus pietrytinę.

Auga upių ir ežerų slėnių krūmuose, kalvų šlaituose, pakrantėse, miškuose.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudojamas liaudies medicinoje. Lapai tinka arbatai.

Apsauga ir grėsmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2000 m. įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.[1] Grėsmę kelia augaviečių keitimas ir pavėsio susidarymas dėl medžių ir krūmų tankėjimo.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 494 p. ISBN 978-9955-692-71-3