Vaclovas Šimkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vaclovas Šimkus (1908 m. kovo 12 d. Užpelkių k. (Tytuvėnų valsč., Raseinių apskr.)) – 1993 m. sausio 3 d. Kanberoje (Australija) – muzikos pedagogas ir chorvedys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokydamasis dainavo chore ir dalyvavo 1924 m. I-ojoje visos Lietuvos dainų šventėje Kaune. 1927 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje ir vadovavo Klaipėdos krašto Giedotojų draugijos chorams Pagėgiuose, Katyčiuose, Natkiškiuose, Vilkyškiuose ir kitur. Atlikęs karinę tarnybą, 1931 m. apsigyveno Pagėgiuose, dirbo muitinėje ir vadovavo Giedotojų draugijos chorams, suorganizavo 35 dalyvių vyrų chorą.

1939 m. vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, pasitraukė į Tauragę, kur dirbo muitinėje ir dėstė muziką gimnazijoje. Lietuvai atgavus Vilnių, perkeltas į Kauną, dirbo muitinės viršininku.

19401941 m. mokytojavo Vilkaviškio gimnazijoje ir kartu mokėsi dainuoti bei muzikos teorijos Kauno konservatorijoje. Persikėlęs į Vilnių, buvo „Lietūkio“ elevatoriaus vedėjas ir kartu tęsė studijas muzikos mokykloje – baigė pedagogikos skyrių su sustiprinta chorvedyba ir muzikos teorija.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, ten vadovavo chorams lietuvių stovyklose, 1946 m. su Bronium Budriūnu suorganizavo lietuvių dainų šventę (dalyvavo 8 chorai – 400 dainininkų) ir buvo jungtinio choro dirigentas.

1949 m. emigravo į Australiją, Adelaidėje subūrė vyrų chorą, kurį 1951 m. pertvarkė į 50–60 dalyvių mišrųjį ir pavadino „Lithuania“ vardu. Šiam kolektyvui vadovavo daug metų, išmokė per 100 įvairių kūrinių, surengė nemaža koncertų lietuvių kolonijose ir australams. Choro repertuare buvo liaudies ir originalios dainos, B. Budriūno kantatos „Tėviškės namai“, „Lietuvos šviesos keliu“ ir kt. Chorui talkino solistai P. Rūtenis, A. Binkevičiūtė-Gečiuvienė, G. Vasiliauskienė. Didesni koncertai surengti 1951, 1952, 1954, 1958 ir 1960 m. Kultūros dienų festivaliuose Sidnėjuje ir Melburne. Choras dalyvavo Australijos lietuvių dainų šventėse. Taip pat vadovavo Šv. Kazimiero lietuvių parapijos chorui Adelaidėje. 1969 m. persikėlęs į Kanberą, irgi vadovavo chorams.

Australijoje buvo viso lietuvių kultūrinio ir muzikinio gyvenimo organizatorius. 1961 ir 1962 m. – Lietuvių meno dienų bei dainų švenčių rengėjas ir dirigentas. Sukūrė apie 100 giesmių ir dainų. 1946 m. išleido 24 dainų rinkinį „Vyrų choro dainos“, 1949 m. – 22 dainų rinkinį „Dainos mišriajam chorui“. 1989 m. viešėjo Lietuvoje: Panevėžyje, Šiauliuose, Kelmėje, Tytuvėnuose, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Domėjosi Lietuvos chorų pasiekimais, stebėjo moterų choro „Eglė“ repeticiją, dalyvavo Juozo Naujalio gimimo 120-ųjų metinių minėjime koncerte.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.