Algirdas Eduardas Čižas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Algirdas Eduardas Čižas (1929 m. rugsėjo 16 d. Užupiečiai, Anykščių valsčius2016 m. spalio 21 d. Vilnius) – Lietuvos inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvojoje vaikystėje augo Tauragėje, Pagėgiuose, kur geležinkelio policininku tarnavo jo tėvas. Porą metų mokėsi Anykščių vienuolyno pradžios mokykloje, trejus metus – Anykščių liaudies mokykloje, 19401947 m. mokėsi Anykščių progimnazijoje, gimnazijoje, ją baigė sidabro medaliu. 1952 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1967 m. Kauno politechnikos institute apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Matematinio programavimo metodų taikymas tampriųjų plastinių sijų ir rėmų skaičiavimui su deformacijų ribojimu“. 1974 m. apsigynė disertaciją „Optimalių tampriųjų – plastinių tiesiškai stiprėjančių sistemų skaičiavimo teorija ir metodai“, technikos mokslų daktaras.

1953 m. Valstybinėje politinės ir mokslinės literatūros leidykloje organizavo naują Techninės literatūros redakciją, 19531957 m. pirmasis jos vedėjas. 19571958 m. dirbo Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto Respublikinės statybos parodos direktoriumi, organizavo pirmąją nuolatinę statybos parodą, kurios bazėje vėliau atsirado Architektūros ir statybos muziejus. Ėmus organizuoti lietuviškos enciklopedijos leidybą, 19591964 m. Enciklopedijų redakcijos skyriaus vyriausiasis redaktorius.[1] 19631969 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo, nuo 1969 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, 19801987 m. Statybos fakulteto dekanas, 19761994 m. Medžiagų atsparumo katedros vedėjas, nuo 1977 m. profesorius. 19952001 m. Studijų kokybės vertinimo centro direktorius.

1989 m. išrinktas į Sąjūdžio Seimą, vadovavo jo Švietimo komisijai. 1998–1999 m. koordinavo Baltosios knygos „Lietuvos aukštasis mokslas“ projekto rengimą, rengė įstatymų, reguliuojančių aukštąjį mokslą, projektus.

Technikos enciklopedijos redaktorių tarybos pirmininko pavaduotojas. Aktyvus mokslo bei technikos terminologijos tvarkytojas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo narys.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi darbai iš konstrukcijų mechanikos, sukūrė stiprėjančių tamprių – plastinių sistemų optimizacijos metodų.[2] Paskelbė apie šimtą mokslinių publikacijų konstrukcijų mechanikos, optimizacijos metodų ir aukštojo mokslo pedagogikos klausimais. Jis parengė optimalių sijų ir rėmų skaičiavimo metodiką, įvertinančią ne tik konstrukcijų stiprumą, bet ir standumą, teoriškai pagrindė ir metodiškai parengė optimalių sijų, rėmų ir plokščių, pagamintų iš stiprėjančios medžiagos, skaičiavimą, atsižvelgiant į deformacinį medžiagos stiprėjimą ir realią skerspjūvio formą.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas, 1 dalis, su Algirdu Jurevičiumi, 1962 m.
  • Aiškinamasis medžiagų atsparumo uždavinynas, su Vytautu Viršilu ir Jonu Žekevičiumi, antroji dalis – 1981 m., kiti leidimai 1985 m., 2000 m.
  • Medžiagų atsparumas. Konstrukcijų elementų mechanika, vadovėlis, 1993 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Anykštėnų biografijų žinynas“. anykstenai.lt. 2015-04-10. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-04. 
  2. Algirdas Eduardas Čižas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 374 psl.