Ustašis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ustašis – kroatų revoliucinis judėjimas
LyderisAntė Paveličius
ĮkūrėjasAntė Paveličius
Įkurta1929 m. sausio 7 d.
Panaikinta1945 m. gegužės 8 d.
PirmtakėTeisių partija
ĮpėdinėKroatijos išsivadavimo judėjimas
Būstinė
LaikraštisHrvatski Domobran
Jaunimo organizacijaUstašio jaunimas
Narių skaičius100 000[1] (apie 1941 m.)
Politinė ideologija
Politinė pozicijaKraštutinių dešiniųjų politika
ReligijaKatalikybė
Partijos vėliava
Flag of Croatia (1941–1945).svg

Ustašis – kroatų revoliucinis judėjimas (kroat. Ustaša – Hrvatski revolucionarni pokret) – Kroatijos fašistinė ir ultranacionalistinė organizacija,[2] veikusi nuo 1929 m. iki 1945 m. Jos nariai – ustašiai (kroat. ustaše, 'sukilėliai')[3] Antrojo pasaulinio karo metais Jugoslavijoje nužudė šimtus tūkstančių serbų, žydų,[4] romų ir politinių disidentų.[5][6]

Judėjimo ideologija buvo fašizmo, katalikybės ir kroatų ultranacionalizmo mišinys.[7] Ustašiai pasisakė už Didžiosios Kroatijos, kuri apimtų Drinos upę ir tęstųsi iki Belgrado sienos, sukūrimą.[8] Judėjimas pabrėžė rasiškai „švarios“ Kroatijos poreikį ir skatino serbų genocidą – dėl ustašio įsitikinimų, pagrįstų antiserbiškomis nuotaikomis, – žydų ir čigonų genocidą, remdamasis nacių rasine teorija, taip pat antifašistiškai nusiteikusių ar disidentų kroatų ir bosnių persekiojimą. Ustašis bosnius laikė „musulmonais kroatais“, todėl bosniai nebuvo persekiojami dėl religijos.[9]

Ji buvo įkurta kaip nacionalistinė organizacija, siekusi sukurti nepriklausomą Kroatijos valstybę.[10] Ustašis atėjo į valdžią Nepriklausomoje Kroatijos valstybėje, Antrojo pasaulinio karo metais fašistinės Italijos ir nacistinės Vokietijos įkurtoje marionetinėje valstybėje. Tačiau Ustašiams trūko paprastų kroatų palaikymo ir ji niekada nesulaukė reikšmingos gyventojų paramos.[11][12] Ustašio režimą palaikė dalis kroatų gyventojų, kurie tarpukario laikotarpiu jautėsi engiami serbų valdomoje Jugoslavijoje. Didžiąją dalį paramos, kurią jis iš pradžių gavo kurdamas kroatų nacionalinę valstybę, jis prarado dėl jų naudojamų brutalių metodų.[13]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Goldstein, Goldstein, p. 92
  2. Tomasevich, 2001, p. 32
  3. Ustašiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
  4. Tomasevich, 2001, pp. 351–352
  5. „Croatian holocaust still stirs controversy“. BBC News. 29 November 2001. Nuoroda tikrinta 29 September 2010. 
  6. „Balkan 'Auschwitz' haunts Croatia“. BBC News. 25 April 2005. Nuoroda tikrinta 29 September 2010. „No one really knows how many died here. Serbs talk of 700,000. Most estimates put the figure nearer 100,000.“ 
  7. Ladislaus Hory und Martin Broszat. Der kroatische Ustascha-Staat, Deutsche Verlag-Anstalt, Stuttgart, 2. Auflage 1965, pp. 13–38, 75–80.
  8. Meier, Viktor. Yugoslavia: a history of its demise (English), London, UK: Routledge, 1999, p. 125. ISBN 9780415185950
  9. Fischer 2007, pp. 207–208, 210, 226
  10. Tomasevich, 2001, p. 30
  11. Shepherd, 2012, p. 78
  12. Israeli, Raphael (2017). The Death Camps of Croatia: Visions and Revisions, 1941-1945. Routledge. p. 45. ISBN 978-1-35148-403-9. 
  13. Sindbaek, Tina (2002). Usable History?: Representations of Yugoslavia's Difficult Past from 1945 to 2002. Aarhus University Press. p. 27.