Ultranacionalizmas
Ultranacionalizmas arba ekstremalus nacionalizmas – kraštutinė nacionalizmo forma, kai šalis, siekdama įgyvendinti savo interesus, įtvirtina arba palaiko žalingą hegemoniją, viršenybę ar kontrolę kitų šalių atžvilgiu (paprastai per prievartą).[1][2] Ultranacionalizmas yra fašizmo aspektas.[3]
Preambulė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak Janušo Bugaiskio, „kraštutinėmis ar labiausiai išvystytomis formomis ultranacionalizmas primena fašizmą, kuriam būdinga ksenofobiška panieka kitoms tautoms, parama autoritarinėms politinėms santvarkoms, besiribojančioms su totalitarizmu, ir mitinis charizmatinio lyderio, organizaciniu požiūriu amorfiškos judėjimo tipo partijos ir tautos „organiškos vienybės“ akcentavimas“.[4]
Roger Griffin teigia, kad ultranacionalizmas iš esmės yra ksenofobiškas ir, kaip žinia, pasiteisina „per giliai mitologizuotus pasakojimus apie praeities kultūrinius ar politinius istorinės didybės laikotarpius arba senas sąskaitas, kurias reikia suvesti su tariamais priešais". Jis taip pat gali remtis „vulgarizuotomis fizinės antropologijos, genetikos ir eugenikos formomis, kad racionalizuotų nacionalinio pranašumo ir likimo, išsigimimo ir nežmoniškumo idėjas“.[5]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ultranationalism Archyvuota kopija 2019-05-12 iš Wayback Machine projekto.. Oxford English Dictionary. Nuoroda tikrinta 29 June 2017.
- ↑ Ultranationalism. Collins English Dictionary. Nuoroda tikrinta 29 June 2017.
- ↑ Roger Griffin, "Nationalism" in Cyprian Blamires, ed., World Fascism: A Historical Encyclopedia, vol. 2 (Santa Barbara, California: ABC-CLIO, 2006), pp. 451–53.
- ↑ The Politics of National Minority Participation in Post-communist Europe. EastWest Institute. p.65. Section author - Janusz Bugajski. Book edited by Johnathan P.Stein. Published by M.E. Sharpe. Published in New York in 2000. Nuoroda tikrinta via Google Books.
- ↑ Blamires, Cyprian (2006). World fascism: a historical encyclopedia. p. 452. ISBN 9781576079409.