Urkis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°11′31″ š. pl. 25°33′17″ r. ilg. / 55.19194°š. pl. 25.55472°r. ilg. / 55.19194; 25.55472

Labanoro regioninis parkas.png
Urkis
Vieta Molėtų raj., Lietuva
Plotas 0,647 km²
Kranto linijos ilgis 3,4 km
Kilmė ledyninis
Vidutinis gylis 0,8 m
Didžiausias gylis 1,6 m
Išteka Urkis

Urkis – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, 3 km į šiaurę nuo Inturkės, Labanoro regioniniame parke. Beveik ovalios formos, susidaręs ledo lūstavietėje. Nusidriekęs iš šiaurės vakarų į pietryčius 1,08 km, plotis iki 0,96 km. Krantai žemi, pelkėti - ežerą supa Urkio pelkė. Pakrantės gausiai užžėlusios vandens augalija, yra plovų. Dugnas padengtas sapropelio sluoksniu. Aplink ežerą stūkso Gojaus, Lakajų, Aukštasčiūrio miškai. Ežeras yra lyninio tipo[1].

Šiaurės vakaruose išteka Urkio (Papiškinio) upelis į Baltuosius Lakajus. Ežero pratakumas 464 %.

Greta Urkio yra Kačergų, Golių ir Bambėnų kaimai.

Ežerėvardis Ùrkis siejamas su žodžiais urkioti, urkti („barti, ūryti“), latv. urkt („urgzti“), nors gali būti ir finougrizmas (est. urg „upelis“).[2]

Draustinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1960 m. ežeras ir jo apylinkės paskelbtos ornitologiniu draustiniu (plotas 2,64 km²). Čia saugomi įvairūs gan reti vandens ir pelkių paukščiai: rudakakliai kragai, tikučiai, didžiosios kuolingos. Taip pat peri pempės, juodosios žuvėdros, rudagalviai kirai, ausytieji kragai, gulbės nebylės, didžiosios antys. Ežere draudžiama plaukioti, pakrantėse – šienauti, ganyti gyvulius[3].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Restauruotinų Lietuvos ežerų nustatymas ir preliminarus restauravimo priemonių parinkimas šiems ežerams, siekiant pagerinti jų būklę. Galutinė ataskaita, I dalis. Vilnius, 2009. 265 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 355 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.
  3. Urkis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 386 psl.