Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
2022 m. vasario 28 d., netrukus po to, kai ją užpuolė Rusija, Ukraina pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje (ES). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė nedelsiant priimti „naują specialią procedūrą“, o aštuonių ES valstybių prezidentai ragino paspartinti stojimo procesą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad palaiko Ukrainos prisijungimą, tačiau procesas užtruks.[reikalingas šaltinis] 2022 metų kovo 1 dieną Europos Parlamentas rekomendavo Ukrainą paskelbti oficialia kandidate į narę, o 2022 m. kovo 10 d. Europos Sąjungos Taryba paprašė Komisijos pateikti nuomonę dėl prašymo. Balandžio 8 d. von der Leyen pateikė Zelenskiui teisės aktų leidybos klausimyną, į kurį Ukraina atsakė gegužės 9 d.
2022 metų birželio 17 dieną Europos Komisija rekomendavo Europos Vadovų Tarybai suteikti Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą statusą.[1] Kartu su rekomendacija patvirtinti kandidato statusą Briuselis iškėlė Kijevui reikalavimus reformoms, pateikdamas septynių punktų sąrašą. Šie reikalavimai turi būti įvykdyti, kad Ukraina išlaikytų kandidatės statusą, nes kandidatės statuso suteikimas 2022 metų birželį nėra galutinis ir ES gali jį atšaukti, jei Ukrainos vyriausybė nepadarys pažangos reformų darbotvarkėje.
2022 metų birželio 23 dieną Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią nedelsiant suteikti Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Tą pačią dieną Europos Vadovų Taryba suteikė Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą statusą.
Santykių su Europos Sąjunga chronologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos susitarimas buvo pasirašytas 2014 m. po daugybės įvykių, sustabdžiusių jo ratifikavimą, kulminacija – revoliucija Ukrainoje ir tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimas. Išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvė su Ukraina įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d. po to, kai ji buvo laikinai taikoma nuo 2016 m. sausio 1 d. , o Asociacijos susitarimas visiškai įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d. 2022 metų vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pateikė prašymą narystei.
Derybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2022 m. birželio mėn. derybos dar neprasidėjo. Europos Komisija įsipareigojo 2022 m. pabaigoje įvertinti 7 kriterijų įgyvendinimą, o po to bus apibrėžti tolesni žingsniai.
Ukraina tikisi pradėti derybas 2023 m. pradžioje taikant pagreitintą stojimo procedūrą.
Vieša nuomonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ukrainoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
91% ukrainiečių pritaria stojimui į Europos Sąjungą per Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 metais, rodo sociologinės grupės „Reitingas“ 2022 metų kovo 30-31 dienomis atlikta apklausa, palyginti su 66,4% 2015 metų vasario mėnesį.
ES[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2022 m. kovo 3–7 d. Jaltos Europos strategijos ir Jean-Jaurès fondo užsakymu Ifop atliktos apklausos duomenimis, 92% Ukrainos stojimo į ES šalininkų Lenkijoje, 71% Italijoje, 68% Vokietijoje, ir 62% Prancūzijoje.
Balandžio mėnesį visose ES šalyse atliktas „Flash Eurobarometer“ tyrimas rodo, kad didžiausią paramą Ukrainos stojimui į ES palaikė Portugalija, kur tam pritarė 87 proc. Toliau rikiuojasi Estija (83 proc.), Lietuva (82 proc.), Lenkija (81 proc.) ir Airija (79 proc.). Skeptiškiausiai Ukrainos stojimą vertina vengrai – šiai idėjai pritarė tik 48% apklaustųjų (prieš – 37%). Tuo pačiu metu Vengrijoje yra didžiausia šiuo klausimu neapsisprendusių gyventojų dalis – 16 % (tiek pat Prancūzijoje ir Belgijoje).